Medijų ir informacinis raštingumas

Vienas iš pagrindinių žurnalisto informacijos rinkimų būdų yra bendravimas su žmonėmis – informacijos šaltiniais, kurie papasakoja apie įvykį, reiškinį, žmones ir pan. Šaltiniai papasakoja, ką matė, girdėjo. Ekspertiniai šaltiniai, pavyzdžiui, medikai, teisininkai, istorikai paaiškina kompleksines temas. Kuo geresni šaltiniai, tuo patikimesnė naujiena. Remiantis nepatikimais informacijos šaltiniais naujiena iškraipoma arba yra neteisinga.

  Šaltinių įvertinimas

Šaltinių patikimumą įvertinti gali būti sudėtinga. Štai keletas klausimų, kurie gali padėti:

  Kas šis šaltinis?
  Ką jis žino šia tema?
  Ar dar kas nors išmano šią temą?
  Ar šaltinis pateikia įrodymus, ar tik spėjimus?
  Ką jis gauna ar praranda suteikdamas šią informaciją?

Patikimesniais laikomi nepriklausomi šaltiniai, pavyzdžiui, nepriklausomi ekspertai. Tai nereiškia, kad negalima pasitikėti priklausomais šaltiniais, tačiau jie gali pateikti informaciją neobjektyviai, nors ir su daug ekspertinių žinių. Tad priklausomi šaltiniai gali pateikti patikimą informaciją, tačiau ją reikėtų įvertinti kritiškai. Atminkite:

  keletas šaltinių geriau negu vienas šaltinis;
  šaltinis, kuris patvirtina informacijos teisingumą, geriau negu tas, kuris pateikia spėjimus;
  įvardyti šaltiniai geriau negu neįvardyti šaltiniai.

Tačiau tam tikros naujienos būtų neįmanomos be anoniminių šaltinių pagalbos. Dėl suprantamų priežasčių šaltiniai gali būti anonimiški.
Anoniminio šaltinio įvertinimas:

  Skaidrumas – kodėl pasirinko likti anonimu (pvz., bijo netekti darbo)?
  Apibūdinimas – iš kur žino tai, ką žino (pvz., buvęs darbuotojas)?
  Įrodymai – kokie informacijos patikimumo įrodymai?