1. Žiniasklaida

Žiniasklaida

Plunksna galingesnė už kardą (Edward Bulwer-Lytton).

Informaciją apie įvykius pasaulyje gauname iš skirtingų žiniasklaidos priemonių – televizijos, naujienų portalų, radijo laidų. Pastaruoju metu vis populiaresniu naujienų šaltiniu tampa informacija randama internete: naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Daugeliui žmonių naujienų portalai ir socialinių tinklų naujienų srautas tampa pagrindiniu kasdieninių naujienų šaltiniu. Vartotojams socialiniuose tinkluose naujienas atrenka specialūs algoritmai. Informacija pateikiama remiantis įkeltais įrašais, komentuotomis naujienomis, paspaudimais „patinka“, pasidalintomis, skaitytomis naujienomis. Tradicinės žiniasklaidos priemonės naujienas perduoda garsu, vaizdu, tekstu ir yra veikiamos išorinio pasaulio reikalavimų. Informacijos suvokimą veikia ir tai, kaip mes suprantame mus supantį pasaulį, kokios mūsų vertybės, išsilavinimas, auklėjimas. Visa tai veikia, kokias žinias apie pasaulio įvykius gauname ir kaip jas suprantame.

Gebėjimas analizuoti ir vertinti naujienas, atskirti faktus, nuomones ir prielaidas leidžia objektyviau suvokti mus supantį pasaulį ir priimti tinkamus sprendimus. Šiame skyriuje sužinosite, kaip veikia žiniasklaida, kaip suprasti ir vertinti naujienas bei kaip atpažinti ir kovoti su propaganda.


Kas yra žiniasklaida?

Žiniasklaida – organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje. Tai interneto, radijo, spaudos, televizijos publikacijos (laidos). Pagrindinis žiniasklaidos uždavinys gauti, atrinkti, interpretuoti ir skleisti informaciją. Kitaip tariant, informuoti visuomenę apie tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje.

Žiniasklaidos priemones galima skirstyti į dvi pagrindines grupes:

          tradicinė žiniasklaida (laikraščiai ir žurnalai, televizija, radijas);

          interneto žiniasklaida (interneto naujienų portalai).


Žiniasklaidos reguliavimas

Svarbu žinoti, kad žurnalistinę veiklą reglamentuoja šalies įstatymai bei savitvarkos institucijos, t. y. žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai veikia pagal tam tikras nustatytas teisės ir etikos normas.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ) įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Tai nuostata, jog viešosios informacijos rengėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos ir žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Pagrindinė viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija yra Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Šios komisijos veikla apima žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų profesinės veiklos etiką.


Asmens teisių apsauga renkant ir viešai skelbiant informaciją

Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;

2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;

4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo;

5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose;

6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.

  Prašydami informacijos, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi prisistatyti savo vardu ir pavarde, nurodyti, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja, įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Nepamirškite, kad jei žurnalistas neatsiklausęs jus fotografuoja, galite pasakyti žurnalistui, kad nesutinkate būti fotografuojamas, filmuojamas, neleisti daryti garso įrašo.