Spausdinti knygąSpausdinti knygą

Naujienų skaitymo menas

Svetainė: VU laisvai prieinami kursai
Kursas: Medijų ir informacinis raštingumas
Knyga: Naujienų skaitymo menas
Spausdino: Svečio paskyra
Data: ketvirtadienis, 2024 lapkričio 21, 14:33

Turinys

1. Kaip kuriama naujiena?

Žurnalistiniai kūriniai – naujiena, straipsnis ar reportažas nėra tiesiog faktų rinkinys. Tai pasakojimas, kuriame įvykio dalyviai tampa veikėjais, liudijimai ar pasakojimai – dialogais.

Žurnalistiniai kūriniai rašomi apverstos piramidės principu. Tai rašymo būdas kai reikšmingiausias ir aktualiausias faktas pateikiamas pirmoje pastraipoje, o paskui įvykis detalizuojamas pagal faktų svarbumą. Tokia informacijos piramidė statoma iš eilės atsakant į klausimus: kas? kur? kada? kaip? kodėl? Toks rašymo būdas padeda auditorijai greičiau sužinoti, kas įvyko.

Žurnalistai, konstruodami naujienos pasakojimą, sprendžia, iš kurios pusės pristatyti įvykį, kurią įvykio dalį pabrėžti. Pavyzdžiui, skirtingi žurnalistai, sužinoję apie naujo stadiono statybas, gali akcentuoti skirtingus aspektus. Vienas straipsnis gali būti apie tai, kiek valstybei kainuos naujas stadionas, kitas – apie pasaulinio garso stadiono architektą. Iš skirtingų straipsnių galite susidaryti skirtingą nuomonę apie tą patį įvykį, tad vertindami naujieną turėkite mintyje, kad įvykis gali turėti ir kitų ne mažiau svarbių aspektų.

Be to, atkreipkite dėmesį į antraštes – kartais sensacingos, bauginančios ar sunkiai įtikinamos antraštės kuriamos siekiant sulaukti daugiau paspaudimų (antraštinis masalas, angl. clickbait), parduoti daugiau laikraščių ar pritraukti daugiau žiūrovų.


Šaltiniai: 15min.lt, lrytas.lt

Antraštinis masalas

Paspaudimus skatinanti interneto straipsnio antraštė (skandalinga, su užuominomis ar pan.). Šis reiškinys didina netikrų naujienų sklaidą ir filtrų burbulus, taip mažindamas prieigą prie patikimos ir įvairios informacijos.

2. Naujienos socialiniuose tinkluose

Visi, turintys kompiuterį, telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį ir besinaudojantys socialinėmis medijomis, gali kurti ir dalintis naujienomis. Socialinių medijų naujienos yra nauja naujienų rūšis, kuri remiasi interneto vartotojų pateikiama informacija. Tai puikus būdas informuoti visuomenę, nes šios medijos padeda atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti įvykius, kurie įprastai nesulauktų dėmesio. Pavyzdžiui, piliečių žurnalistai (angl. citizen journalists) padeda atskleisti žinias apie tokias konfliktines vietas kaip Sirija, apie kurias įprastais būdais ką nors sužinoti nėra galimybės. Tačiau priešingai nei tradicinės medijos, socialinės medijos paliktos savireguliacijai. Už ten patenkančio turinio kontrolę ir iš jo kylančias pasekmes atsako patys socialiniai tinklai, tačiau dažnai ne visai sėkmingai (daugiau apie socialinių medijų reguliavimą čia). Neapgalvotas naujienų skleidimas gali padaryti daug žalos asmeniui ar visuomenei. Socialiniame tinkle matomas pasidalintas įrašas, nuotrauka, filmuota medžiaga, tačiau nežinomas kontekstas, detalės, informacijos patikimumas. Tad kyla konfliktas tarp greičio ir tikslumo – informacija matoma čia ir dabar, bet kas iš tiesų įvyko? Dažnai tiesa paaiškėja tik laikui bėgant. Vertinant socialinių medijų turinį reikia atkreipti dėmesį, kas juo pasidalino – žurnalistas, ekspertas, eilinis asmuo; ar tai priklausomas šaltinis, tik viena konflikto pusė? Įvertinkite informaciją socialiniuose tinkluose kaip ir bet kurią kitą. Pamačius dezinformaciją elkitės atsakingai ir pažymėkite, kad tai melaginga naujiena.


Piliečių žurnalistai – žurnalistinio pasirengimo neturintys žmonės, atsitiktinai arba sąmoningai įsitraukę į informacijos procesą ir papildantiems tradicinius  žurnalisto šaltinius.

Tradicinės žiniasklaidos ir socialinių medijų skirtumai:

●       Kokybė – kokybę tradicinės žiniasklaidos priemonėse prižiūri, reguliuoja leidėjas ir (ar) redaktorius; orientuojamasi į aukštesnės kokybės turinį. Socialinėse medijose kokybė stipriai varijuoja: nuo itin kokybiško analitinio turinio iki visiškai nekokybiškos informacijos;

●       Auditorijos pasiekimas – tradicinė žiniasklaida koncentruota į vienos konkrečios organizacijos veikimą, turinio kūrimą ir pateikimą konkrečiais kanalais;

●       Greitis – tradicinėse medijose pastebimas informacijos vėlavimas, kol naujienos pateikimas pereina teksto redagavimo, maketavimo, vaizdų ar vaizdo įrašų redagavimo procesus.

Atsakingai dalinkitės naujienomis ir įvertinkite save – ar esate patikimas naujienų šaltinis?

3. Žiniasklaidos priemonės savininkas (leidėjas)

Žiniasklaidos priemonės yra verslo organizacijos, turinčios savininką (išskyrus visuomeninį transliuotoją LRT). Žiniasklaidos organizacijų nuosavybės struktūros gali daryti įtaką žiniasklaidos priemonių turiniui, jei žiniasklaidos priemonės savininkas turi interesų kitose verslo srityse. Pavyzdžiui, apie konkurentus gali būti pateikiama tendencinga negatyvi informacija, o apie valdomų įmonių veiklą tik teigiama, daroma įtaka valdžiai, ketinančiai priimti nepalankų verslui įstatymą ir pan.  Tai nereiškia, kad žiniasklaidos priemonė vienu ar kitu klausimu yra neobjektyvi. Tačiau kai žiniasklaidos priemonės savininkas (leidėjas) yra žinomas, galima kritiškiau vertinti jam ar jai priklausančios žiniasklaidos priemonės turinį. Patikrinti, kam priklauso žiniasklaidos priemonės Lietuvoje, galite čia:

●       Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazė http://www.old.lrkm.lt/leidb/lt/lldb.html

●       Transparency International  Lietuvos skyriaus kuriama duomenų bazė http://stirna.info

Svarbu įvertinti ir žiniasklaidos priemonės vertybes, ideologines pažiūras. Kokios moralinės vertybės akcentuojamos? Kokiomis politinėmis ideologijomis vadovaujamasi? Į pasaulį žvelgiant per jų prizmę naujienos gali būti pateikiamos suabsoliutintai ir neobjektyviai.

 

UŽDUOTIS

Patyrinėkite, kam priklauso Jūsų miesto, miestelio ar rajono žiniasklaidos priemonės.

4. Žiniasklaidos priemonių finansavimas

Kaip ir bet kuriai kitai visuomeninei ar verslo organizacijai, žiniasklaidos priemonių veiklai reikalingas finansavimas (veiklos išlaidoms ir darbuotojų atlyginimams). Žiniasklaidos priemonės veikia kaip verslo organizacijos ir save išlaiko savarankiškai, auditorijai pateikdamos aktualų ir įdomų turinį ir iš to gaudamos pelną.

 

● uždarbis iš skaitytojų, kurie perka ir prenumeruoja laikraščius ar žurnalus;

● reklamos užsakymai;

● užsakomieji straipsniai;

● valstybės biudžetas (tik Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT);

● papildomos paslaugos (turinio rinkodaros sprendimai, stebėsenos paslaugos ir pan.).

Reklama naujienose

Žiniasklaidos priemonės gali būti finansuojamos iš įvairių lėšų. Tačiau didžioji dalis žiniasklaidos priemonių, ypatingai internetiniai naujienų portalai, pagrindines pajamas gauna iš reklamos ir užsakomųjų straipsnių publikavimo ir transliavimo. Toks lėšų gavimo būdas yra pasaulinė praktika, leidžianti išsilaikyti žiniasklaidos priemonėms, o vartotojams gauti informaciją nemokamai. Atkreipkite dėmesį, kad tokie straipsniai ženklinami užrašais Reklama, Partnerio turinys, PT, Pranešimas spaudai, Rėmėjo turinys, ženklu   . Televizijos programose reklaminis turinys žymimas raide P. Reklaminiai straipsniai gali būti viešųjų ryšių pranešimai spaudai, užsakovo parengtas turinys,  žiniasklaidos priemonės parengtas turinys, kurį inicijavo užsakovas. Bet kokiu atveju, tai reklaminio pobūdžio pranešimai, kuriuos reikia vertinti kritiškai. Atkreipkite dėmesį, kad ne visi reklaminio pobūdžio straipsniai pažymimi. Paprastai tokioje publikacijoje pateikiama nuoroda į paslaugas ar prekes siūlantį tinklalapį, kalbinamas vos vienas pašnekovas – dažniausiai įvardintos įstaigos vadovas ar darbuotojas, pateikiama nuotrauka (pvz., odontologas, vilkintis marškinėlius su odontologijos klinikos logotipu) ir pan.

5. Šaltiniai

Vienas iš pagrindinių žurnalisto informacijos rinkimų būdų yra bendravimas su žmonėmis – informacijos šaltiniais, kurie papasakoja apie įvykį, reiškinį, žmones ir pan. Šaltiniai papasakoja, ką matė, girdėjo. Ekspertiniai šaltiniai, pavyzdžiui, medikai, teisininkai, istorikai paaiškina kompleksines temas. Kuo geresni šaltiniai, tuo patikimesnė naujiena. Remiantis nepatikimais informacijos šaltiniais naujiena iškraipoma arba yra neteisinga.


  Šaltinių įvertinimas

Šaltinių patikimumą įvertinti gali būti sudėtinga. Štai keletas klausimų, kurie gali padėti:

  Kas šis šaltinis?
  Ką jis žino šia tema?
  Ar dar kas nors išmano šią temą?
  Ar šaltinis pateikia įrodymus, ar tik spėjimus?
  Ką jis gauna ar praranda suteikdamas šią informaciją?

Patikimesniais laikomi nepriklausomi šaltiniai, pavyzdžiui, nepriklausomi ekspertai. Tai nereiškia, kad negalima pasitikėti priklausomais šaltiniais, tačiau jie gali pateikti informaciją neobjektyviai, nors ir su daug ekspertinių žinių. Tad priklausomi šaltiniai gali pateikti patikimą informaciją, tačiau ją reikėtų įvertinti kritiškai. Atminkite:

  keletas šaltinių geriau negu vienas šaltinis;
  šaltinis, kuris patvirtina informacijos teisingumą, geriau negu tas, kuris pateikia spėjimus;
  įvardyti šaltiniai geriau negu neįvardyti šaltiniai.

Tačiau tam tikros naujienos būtų neįmanomos be anoniminių šaltinių pagalbos. Dėl suprantamų priežasčių šaltiniai gali būti anonimiški.
Anoniminio šaltinio įvertinimas:

  Skaidrumas – kodėl pasirinko likti anonimu (pvz., bijo netekti darbo)?
  Apibūdinimas – iš kur žino tai, ką žino (pvz., buvęs darbuotojas)?
  Įrodymai – kokie informacijos patikimumo įrodymai?

6. Šališkumas ir tiesa

  Šališkumas

Dažnai girdime, kad žiniasklaida neobjektyvi ar šališka. Šališkas – tai nepagrįstai palaikantis kurią nors šalį, neobjektyvus.
Žurnalistai studijų metu mokomi patikrinti faktus ir, svarbiausia, siekti objektyvumo. Tačiau, kaip žinia, pasitaiko visko. Kaip atpažinti šališkus ir neobjektyvius žurnalistus? Jei rengdamas straipsnį žurnalistas kartą suklydo, tai galėjo būti tiesiog klaida. Tačiau jei neobjektyvūs straipsniai kartojasi nuolatos, galime įtarti, kad žurnalistas šališkas.
Jei pastebite nuolatos pasikartojančius to paties žurnalisto šališkus straipsnius, atkreipkite dėmesį į žiniasklaidos priemonę – gal ir ji šališka?

Pagalvokite, ar jūs nesate šališki? Kartais žmonėms dėl jų įsitikinimų ir požiūrio tam tikros naujienos atrodo šališkos.

  Tiesa

Geras žurnalistas visada stengiasi rašyti teisingą informaciją, tačiau kartais nežinoma, kas tiksliai įvyko ar kas už tai atsakingas. Pavyzdžiui, įvykus sprogimui iš pradžių nežinoma, kas nutiko. Ar tai nelaimingas atsitikimas, ar terorizmo aktas? Jei taip, kas už tai atsakingas? Žurnalistai dažnai pateikia naujienas turėdami mažai faktų. Taip, žurnalistas stengiasi rašyti tiesą, tačiau tiesa yra laikina. Kai įvykiai papildomi naujais faktais, prieš tai buvusios naujienos tampa netikslia arba neteisinga informacija. Tiesa žurnalistikoje nėra užtikrinta. Tai nėra galutiniai teiginiai – greičiau įvykio versija, remiantis naujausiais žinomais faktais. Reportažų rengimas – nenutrūkstantis procesas, nes dažnai tik per tam tikrą laiko tarpą galime sužinoti tiesą.  Tam, kad išsiaiškintume tiesą, reikia nuolatos domėtis įvykio eiga. Žurnalistai taip pat daro apibendrinimus ir kuria sensacijas nežinodami visų detalių. Tačiau tiesai išaiškėti reikia laiko.

7. Sąžiningumas ir pusiausvyra

Sąžininga ir subalansuota naujiena ta, kur stengiamasi, kad vienodai pasisakytų abi įvykyje dalyvavusios ar su juo susijusios pusės. Šie terminai žiniasklaidoje reiškia, kad nėra prielankumo kuriai nors pusei ar išankstinio neigiamo nusistatymo. Nagrinėjant įvykį nesuteikiama kuriai nors pusei daugiau svarbos ar laiko, tačiau patikrinami faktai, siekiant išvengti melagingų kurios nors ar abiejų pusių argumentų. Taip pat vengiama nesąžiningo moralinio suvienodinimo ar dirbtinės pusiausvyros tarp nelygių pusių, pavyzdžiui, tarp smurtautojo ir aukos. Galima teigti, kad sąžininga ir subalansuota naujiena yra tokia, kuri tiksliausiai atspindi realybę.

 Atkreipkite dėmesį:

●       Ar naujienos pateikimas neprieštarauja įrodymams ar faktams?

●       Kokie yra įrodymai ar faktai?

Naujienų sąžiningumo ir pusiausvyros tipai

8. Nuomonių žiniasklaida

Nuomonių žiniasklaida vadinama žmogaus išreikšta nuomonė – jo interpretacija, požiūris ir perspektyva į įvykį, pavyzdžiui, knygos ar filmo recenzija, komentarai apie įvykį televizijoje ar radijuje. Tačiau ir nuomonių žiniasklaidoje rašantysis turi pateikti naujieną remdamasis trimis pagrindiniais naujienų principais – patvirtinimas, atsakomybė, nepriklausomybė, t. y. jis savo atsako už savo nuomonę ir turi ją paremti faktais. Tokie straipsniai žiniasklaidos priemonėse pažymimi kaip nuomonė ar įkeliami į specialią nuomonių skiltį. Nuomonių žiniasklaida padeda suprasti sudėtingas temas, susikurti savo nuomonę, suteikia kitokį požiūrį, sukelia viešas diskusijas, patikrina prielaidas. Tačiau šiuos straipsnius reikėtų vertinti kritiškai, nes nejučia galite tapti kito nuomonės skleidėju. Todėl pirmiausia rekomenduojama perskaityti naujienas apie įvykį, taip pat kritiškai įvertinti pačius nuomonių straipsnius, nes kai kurie iš jų nesiremia faktais, pateikiami emocingai, siekiant pridengti faktų trūkumą.

                     

Šaltinis: Delfi.lt


9. Vaizdai ir naujienos

 Fotografija

Pasitelkus vaizdo medžiagą galima manipuliuoti naujienos suvokimu. Fotografas parenka tinkamiausią nuotrauką iliustruoti įvykiui, tačiau nežinoma, ar būtent ta nuotrauka perteikia įvykio esmę, ar priešingai – nukreipia dėmesį. Pasitelkus tinkamą nuotrauką asmenį galima išaukštinti ar pažeminti, įvykį padidinti ar sumenkinti, net jei pagrindinis tekstas apie įvykį sako ką kita.
Nuotraukos interpretacija gali glūdėti žiūrinčiojo akyse, t. y. nuotraukos vertinamos šališkai, remiantis savo patirtimi, požiūriu, vertybėmis. Tą pačią nuotrauką žmonės gali suprasti ir vertinti visiškai skirtingai. Tad vertinant nuotraukos mintį pravartu sužinoti daugiau apie nuotraukos kontekstą.

       Kartais viena nuotrauka papasakoja visą istoriją. Nuotrauka gali įtraukti, sužadinti emocijas labiau negu žodžiai;

       Naujiena, iliustruota nuotraukomis, patraukia dėmesį kur kas labiau nei teksto blokas;

       Nuotrauka pagreitina naujienos suvokimą. Vaizdu iliustruotos naujienos pagrindinė žinutė suvokiama greičiau;

        Naujiena iliustruota nuotrauka žmonės linkę dažniau dalintis socialiniuose tinkluose. 


Evan Vucci, AP Images
D. Trumpo komandos savanoris uždengia žurnalisto, norinčio nufotografuoti protestuotojų minią, fotoaparato objektyvą.


UŽDUOTIS

Peržvelkite savo socialinių tinklų nuotraukas. Ką šiomis nuotraukomis norite pasakyti? Kokias emocijas perteikti?

 Vaizdo medžiaga

Įvykis, užfiksuotas vaizdo medžiagoje, leidžia patvirtinti informacijos teisingumą, skatina daryti gerus darbus, pavyzdžiui, aukoti labdarai, išsaugo prisiminimus. Tiesioginė transliacija iš įvykio vietos leidžia mums tapti tiesioginiais įvykių liudininkais. Vaizdo medžiaga kuria mažesnio pasaulio pojūtį ir jungia žmones.
Atkreipkite dėmesį, kad TV medijoje ne tokios vizualios naujienos – tokios kaip ekonominė informacija – gali sulaukti mažiau dėmesio negu vizuali, tačiau mažareikšmė. Be to, vaizdo režisieriui montuojant vaizdo medžiagą pasirenkami kadrai, kurie diktuoja tam tikrą naratyvą, tačiau nežinome, kas liko už kadro. Montažas, garso takelis, vaizdo ir garso efektai gali kardinaliai iškraipyti vaizdo medžiagoje užfiksuotą įvykį.

UŽDUOTIS

Pažiūrėkite šį filmuką. Sugalvokite vieną teigiamą ir vieną neigiamą priešistorės versijas.

 

Fabio Medrano. MAISON  "A Self Journey". Vimeo


Norėdami susidaryti kuo objektyvesnį įvykio vaizdą, sekite įvykio eigą įvairiose medijose.

10. Statistiniai duomenys

Žiniasklaida pilna tokių statistinių duomenų kaip ekonominiai indikatoriai, apklausų rezultatai, nuomonių ir balsavimų grafikai ir pan. Tačiau visus šiuos duomenis reikėtų įvertinti kritiškai.

Pagrindinės priežastys kodėl susiduriama su sunkumais vertinant statistinius duomenis:

  Tikslingai klaidinanti statistika. Siekiant patvirtinti abejotinus teiginius įkeliamos nuorodos į pramanytus tyrimus, pateikiamos tik tam tikros tyrimų dalys, klaidinančios diagramos, grafikai, nuorodos;

  Žinių trūkumas. Suprasti statistinius duomenis sudėtinga neturint specifinių statistikos mokslo žinių.


Dažnai sutinkamas terminas vidutinis. Kas reiškia vidutinis? Vidutinis – vidurkis, moda, mediana?

Vidurkis – aritmetinis vidurkis, skaičiuojamas sudedant visas reikšmes ir padalijant šią sumą iš reikšmių skaičiaus.

Moda – dažniausia skaičių eilės reikšmė.

Mediana – kaičių eilės vidurinis elementas. Pavyzdys: skaičių sekos 100, 100, 200, 500, 600, mediana yra 200. Jei skaičių sekos sudedamųjų dalių skaičius lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis.

Žiniasklaidoje susiduriama su paaiškinimų trūkumu ir neaiškiu įvardijimu

100 proc. žmonių pritarė šio politiko kandidatūrai – imties dydis ir reprezentatyvumas. Kiek ir kas?

80 proc. – ko 80 proc.? Neaiškus įvardijimas.

Koreliacija ir priežastinis ryšys

Koreliacija ne priežastinis ryšys. Nors dėl koreliacijos reiškiniai gali pasirodyti kažkaip susiję, nebūtinai vienas reiškinys yra kito priežastis. Pavyzdžiui, audros metu pametama daugiau pinigų. Tačiau tai nereiškia, kad dėl audros pametami pinigai.

Koreliacija tai dviejų ar daugiau dydžių, reiškinių ar procesų tarpusavio priklausomybė.

Priežastingumas (angl. causality) arba Priežastinis ryšys (angl. causal association arba angl. causal relationship) – tai kelių reiškinių (veiksnių ar požymių pokyčių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys (priežastis) yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė).

Šiame puslapyje galite susipažinti su keistomis koreliacijomis: http://www.tylervigen.com/spurious-correlations

Klaidinančios diagramos ir grafikai

Statistiniams duomenims vizualizuoti naudojamos diagramos ir grafikai. Kadangi taip pateikti duomenys atrodo įtaigiai, jais lengva manipuliuoti.

  Siekiant iškraipyti statistinius duomenis pasirenkamos netinkamos diagramos ar grafikai.

  Nukerpama grafiko apačia siekiant išpūsti skirtumą.

  Naudojamas dydis, siekiant apgauti akį.

  Neįtraukiamos visų nuomonės. Pomidoras, agurkas, burokėlis, bet ką mano bulvės?

Statistika

10.1. Mityba ir skaičiai

Mityba ir skaičiai

Panašu, kad visi turi savo nuomonę apie sveiką mitybą. Kasdien žiniasklaidos priemonėse mirga ekspertų patarimai  kokių maisto produktų vengti, kokius rinktis ir dažnai rekomendacijos skiriasi – priklausomai, kieno paklausi. Pavyzdžiui, šiame straipsnyje aptariama kokosų aliejaus nauda, šiame  panašu, kad žalos padaro daugiau nei naudos, o šiame taip ir neaišku. Tai kas teisus? Sunku pasakyti. Kai kalbama apie mitybą visi turi savo nuomonę.

Dažnai su sveikata susijusi informacija pagrindžiama skaičiais, tačiau tokia informacija dažnai nei naudinga, nei padedanti visuomenei. Kaip ir minėta anksčiau įtariai vertinkite statistinius duomenis. Štai vienas spaudoje plačiai nuskambėjęs pavyzdys:

2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – vienas Jungtinių Tautų Organizacijos padalinių – nustatė, kad per dieną suvartojus 50 gramų perdirbtos raudonos mėsos gaminių gaubtinės žarnos vėžio rizika išauga 18 proc. Tačiau tai nereiškia, kad 1 iš 5 žmonių susirgs vėžiu. Tai reiškia, kad 6 iš 100 žmonių, vartojančių perdirbtą raudoną mėsą, suserga vėžiu, kai nevalgantys šių gaminių suserga 5 iš 100.

 Norėdami patikrinti mokslinės informacijos patikimumą visada ieškokite originalaus tyrimo šaltinio, o kartais tiesiog pasikliaukite savo skrandžiu!


11. Naujienų dekonstravimas

★     Pasidarykite esminių naujienos faktų santrauką – ar faktai patvirtina pasakojimo naratyvą, pagrindinę mintį?

★      Įvertinkite faktus

★      Įvertinkite šaltinius

★      Įvertinkite žurnalistą ir jo atstovaujamą organizaciją

★      Atkreipkite dėmesį į kontekstą (šalį, kultūrą ir pan. – kontekstas padeda geriau suprasti pasakojimą)

★      Ar aptariami visi naujienos elementai – kas, kur, kada dalyvavo? Kaip ir kodėl tai nutiko?

★      Pagalvokite apie savo šališkumą!

★      Gal tai netikra naujiena?

  • Naujienų dekonstravimas