4. Privatumas ir asmeninių duomenų apsauga

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos šalyse pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Remiantis šiuo Reglamentu parengta nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo suvestinė redakcija. Reglamento ir įstatymo įgyvendinimą Lietuvoje užtikrina Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, teismai ir žurnalistų etikos inspektorius.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato, kaip asmens duomenys turėtų būti saugomi, tvarkomi, perduodami kitiems ir kokias teises turi duomenų subjektas (asmens duomenų savininkas).
Lietuvoje kiekvienas asmuo turi šias duomenų apsaugos teises:
teisė žinoti, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi;
teisė gauti informaciją, kokiu būdu ir kokie duomenys surinkti, kam asmens duomenys buvo teikiami;
teisė ištaisyti neteisingus duomenis, sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis, ir sustabdyti asmens duomenų tvarkymą;
teisė nesutikti, kad jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi tam tikrais tikslais.
Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, šios teisės pasipildė dar trimis:
 teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“);
teisė apriboti duomenų tvarkymą;
teisė į duomenų perkėlimą.

 „Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)“ (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 2016). Asmens duomenys gali būti ne tik mums įprasti – tokie kaip vardas, pavardė ar asmens kodas – bet ir informacija, susijusi su asmens gyvenimu, pomėgiais ir leidžianti tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti asmenį. Pavyzdžiui, IP adresas taip pat gali būti traktuojamas kaip asmens duomenys, nes yra unikalus ir juo remiantis galima identifikuoti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, vietą. 

Asmens duomenims priskiriami ir vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pavyzdžiui, lytis, šeimyninis statusas, gyvenamoji vieta, amžius, pajamos ar specialybė, medicininė informacija gali padėti identifikuoti tam tikrą asmenį. Vertindami tik vieną kriterijų, pavyzdžiui, asmens lytį, sunkiai identifikuosime asmenį, tačiau žinodami amžių, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietovę ir specialybę galime susiaurinti kriterijus atitinkančių asmenų ratą. Jeigu tam tikri asmens duomenys yra specifiniai, pavyzdžiui, fiziniai duomenys, nedidelė gyvenamoji vietovė arba unikali profesija, asmenį galime identifikuoti remdamiesi vos keletu kriterijų.


Tiesiogiai identifikuojamas asmuo. Asmens el. pašto adresas yra laikomas asmens duomenimis, nes identifikuoja asmenį ir netgi gali suteikti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, universiteto studentams priskirtuose el. pašto adresuose gali būti nurodomas vardas ir pavardė, fakultetas arba universitetas, kuriame asmuo studijuoja. Švietimo ministerijos darbuotojus galite identifikuoti pagal el. paštuose nurodomą informaciją – *@smm.lt

Pavyzdys: nežinodami asmens vardo ir pavardės, galime asmenį identifikuoti remdamiesi kitais duomenimis – tokiais kaip asmens gyvenamoji vieta (pvz., Gulbinų kaimas), lytis – moteris, šeimyninė padėtis (pvz. ištekėjusi, auginanti du vaikus) ar priklausymas tam tikrai grupei (pvz. kaimo muzikinio kolektyvo narė). Remdamiesi šiais asmens duomenimis galime nustatyti keletą kriterijus atitinkančių asmenų, o mažoje vietovėje galbūt ir vos vieną.

Netiesiogiai identifikuojamas asmuo. Pavyzdys: tam tikri fiziologiniai, fiziniai, socialiniai požymiai gali padėti identifikuoti asmenį, net jei neturime vardo, pavardės ar asmens kodo. Kuo daugiau požymių žinome, tuo lengviau asmenį identifikuoti – Gulbinų kaime gyvenantis Latvijos Respublikos pilietis.

Daugiau apie informaciją, kuri laikoma asmens duomenimis, galite rasti Europos Komisijos puslapyje.

Tam tikri asmens duomenys pagal savo pobūdį negali būti skelbiami ir jiems turi būti užtikrinta ypatinga apsauga. Tokių duomenų viešinimas gali kelti pavojų asmens pagrindinėms teisėms ir laisvei bei saugumui:
rasinė kilmė („termino „rasinė kilmė“ vartojimas šiame reglamente nereiškia, kad Europos Sąjunga pritaria teorijoms, kuriomis siekiama apibrėžti atskirų žmonių rasių egzistavimą“ );
etninė kilmė;
politinės pažiūros;
religiniai įsitikinimai;
profesinių sąjungų narystė;
 genetinė informacija;
biometriniai duomenys – konkretūs požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti tokias unikalias žmogaus savybes, kaip piršto atspaudas, akies rainelė, balsas; kitaip tariant, požymiai, kuriais remiantis galime patvirtinti žmogaus tapatybę;
medicininė informacija;
seksualinė orientacija.

Daugiau apie duomenų apsaugą ES galite sužinoti Tai jūsų duomenys – valdykite juos. Piliečiams skirtos duomenų apsaugos ES gairėse:
https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/data-protection-overview-citizens_lt.pdf