Interneto etika

1. Žalingas turinys

Talpinti ir platinti žalingą informaciją visuomenės informavimo priemonėse yra draudžiama  remiantis teisės aktais ir įstatymais. Tokia informacija yra įvardijama kaip neskelbtina  Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje.

Jeigu viešoji informacija daro  neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, gali būti žalinga psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi, ji gali būti ribojama.  Informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, nurodyta Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje. 

Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, informacinių ir medijų raštingumo įgūdžių ar, veiklos srities, gali susidurti su žalingu turiniu internete. Net jei ir atidžiai renkamės tinklalapius ar mus dominančią informaciją, galime pastebėti netinkamą turinį internete, kuris dažniausiai plinta didžiuliais mastais ir greičiais, o išplatinta informacija, net jei ir pašalinta iš pirminio šaltinio,  internete gali likti ilgam. 

Deja, bet susidurti su žalingu turiniu galime net ir būdami atsakingais vartotojais:

mūsų draugai socialinėse medijose gali tokį turinį įkelti ar juo pasidalinti;
tinklalapiuose iššoka langai su pornografiniu turiniu;  
vaizdo žaidimų pokalbiuose (video game chats) siunčiamos asmeninės žinutės su seksualiniu turiniu;
kartais draugai juokaudami parodo netinkamą vaizdo įrašą ir t.t.

Dažniausiai apie netinkamą turinį yra pranešama jam jau išplitus  virtualioje erdvėje, todėl, kol jis yra pašalinamas, jau būna išplitęs ir pasiekęs dalį vartotojų. 

Kaip elgtis susidūrus su žalingu turiniu internete?

Žalingas ir netinkamas turinys internete gali išgąsdinti, sugluminti, šokiruoti, sukelti neigiamus jausmus, todėl pastebėję tokį turinį informuokite tėvus ar kitus suaugusius asmenis, kuriais pasitikite.
Praneškite apie tokį turinį užpildydami Švarus internetas anoniminę formą. Turinys bus patikrintas specialistų ir perduotas atsakingoms institucijoms, kurios pasirūpins turinio pašalinimu ir imsis tam tikrų veiksmų.
Jeigu su netinkamu turiniu susidūrėte socialinėse medijose, praneškite tinklo administratoriams.
Jeigu gavote asmenines žinutes su žalingu turiniu, grasinimais ir reikalavimais, jaučiatės persekiojami ar patyrėte seksualinį priekabiavimą – pasikalbėkite su tėvais, mokytojais ar mokyklos socialiniais pedagogais, išsaugokite žinutes ir perduokite teisėsaugos institucijoms ir užblokuokite tą asmenį.  

 Turinio filtravimo programos
Norėdami išvengti netinkamo turinio internete ir siekdami apsaugoti savo artimuosius ar nepilnamečius asmenis, galime naudoti turinio filtravimo programas. Šios programos, įdiegtos kompiuteryje ar naršyklėse, skenuoja patenkančią informaciją ir blokuoja nustatytų parametrų neatitinkančią informaciją. Galite rasti ir mokamų, ir nemokamų programų. Daugiau informacijos rasite Esaugumas puslapyje. 

2. Elektroninės patyčios

Patyčios yra viena didžiausių ir gan plačiai paplitusių grėsmių internete, su kuria susiduria ir vaikai ir paaugliai. Kas penktas 11–15 metų paauglys Lietuvoje patiria patyčias virtualioje erdvėje (Elektroninės patyčios – su kokiomis jų formomis susiduria kas penktas vaikas, n.d.).

Elektroninės patyčios – tai sąmoningas, agresyvus ir pasikartojantis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama įžeisti, pažeminti, išjuokti, skleisti neteisingą ar netinkamą informaciją apie asmenį.  Persekiojimas, apsimetimas kitu asmeniu ir jo reputacijos teršimas, asmeninės informacijos viešinimas, atstūmimas ir nepriėmimas į tam tikrą grupę, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, smurtinių veiksmų prieš asmenį filmavimas, įkėlimas  ir platinimas taip pat yra el. patyčios.

Kadangi erdvė, kurioje pasireiškia el. patyčios, skiriasi nuo tradicinės fizinės erdvės (mokyklos, kiemo), jos nėra apibrėžtos laike ar erdvėje. Elektroninės patyčios gali būti skleidžiamos įvairiais kanalais ir bet kuriuo paros metu, o jų sklaida labai sparti. Pavyzdžiui, el. patyčios gali prasidėti uždaroje Facebook grupėje arba bendrame susirašinėjime. Todėl ir auditorija, kuri yra įtraukiama ar stebi patyčias, gali kisti – nuo keleto asmenų privačiame pokalbyje iki keleto šimtų uždaroje ar atviroje grupėje. Patyčių sklaidą internete sunku sukontroliuoti, jos gali būti anoniminės, o skriaudėjas virtualioje erdvėje nebūtinai yra fiziškai stipriausias, bet gali būti pats nukentėjęs nuo patyčių savo aplinkoje.

Prieš patyčias internete

Jeigu elektroninės patyčios susiję su smurto skatinimu ir grasinimais, vaikų pornografija ir seksualinio pobūdžio informacijos platinimu, persekiojimu, nusikaltimų bei neapykantos skatinimu, asmuo gali būti baudžiamas kaip įvykdęs nusikaltimą.

Jeigu patyrėte ar pastebėjote patyčias,  praneškite:

• jeigu patyčios skleidžiamos socialiniuose tinkluose, praneškite tinklo administratoriams. Daugiau informacijos rasite modulyje Socialinių medijų etika; 
  jeigu grasinama, patyčios susijusios su seksualine informacija, vaikų pornografija, rasizmo ir neapykantos skatinimu,  informuokite suaugusius ir praneškite teisėsaugos institucijoms;
  kalbėkitės su tėvais ar asmenimis, kuriais pasitikite apie patiriamas patyčias. Emocinę ir psichologinę pagalbą taip pat suteiks „Vaikų linijos“ arba „Jaunimo linijos“ darbuotojai;
  praneškite ugdymo įstaigos atsakingiems asmenims, socialiniams darbuotojams, mokytojams;
  išsaugokite įžeidžiančias, bauginančias, netinkamo turinio žinutes ar vaizdo medžiagą ir pateikite ją atsakingoms institucijoms;
  pagelbėkite patyčias patiriančiam vaikui – palaikykite,  padrąsinkite ir padėkite rasti su kuo pasikalbėti ir  kur kreiptis pagalbos;
  nedalyvaukite grupėse, pokalbiuose, kuriuose vyksta arba yra skatinamos patyčios, nepalaikykite patyčias skleidžiančių asmenų;

Daugiau informacijos rasite:

Be patyčių

Augu internete

Vaikų linija

3. Duomenų vagystės

Internete yra labai paplitusi duomenų vagysčių arba išviliojimo įvairiais metodais praktika. 

Saugus naršymas: kenkėjiškos programos ir sukčiavimas, Google skaidrumo ataskaita. 

Duomenų vagystėmis dažniausiai siekiama išgauti asmeninius prisijungimo duomenis prie bankų sistemų, slaptažodžius ar kitus naudingus duomenis. Sukčiai, norėdami pagrobti jūsų duomenis, dažniausiai naudojasi tam tikromis el. komunikacijos priemonėmis, pavyzdžiui, el. paštu. Dažniausiai klastoti el. laiškai atrodo kaip siunčiami banko ar kitos organizacijos, ir tik atidžiai išanalizavus laišką, siuntėjo informaciją, tekstą ir kitus aspektus galima nustatyti, kad laiškas yra suklastotas. Siunčiama žinute dažniausiai siekiama išgauti jūsų prisijungimo duomenis arba paskatinti jus paspausti ant siunčiamos nuorodos ar atverti jų sukurtą netikrą tinklalapį. Taip pat naudojamas psichologinis spaudimas – vartotojas turi nedvejodamas atlikti tam tikrus nurodomus veiksmus, kad neprarastų banko paskyros, sąskaitos ir t.t. Tokių tinklalapių pavyzdžių rasite  Esaugumas puslapyje.

Nepamirškite, kad bankai ir kitos organizacijos neprašo jūsų atskleisti asmeninių duomenų el. paštu, todėl geriausia tokius laiškus ignoruoti ir trinti, nespausti laiškuose esančių nuorodų ir neatidarinėti laiško priedų. Jeigu kyla abejonių, patikrinkite oficialų banko ar organizacijos puslapį ir ten ieškokite informacijos. 

Štai kas atsitinka kai atsakote į el. šlamštą.

Veitch, James. This is what happens when you reply to spam email. TED talks

El. tapatybių vagystės ir klastojimas

Internete kuriama asmens tapatybė dažniausiai visiškai skiriasi nuo fizinės tapatybės ir to, kokius mus pažįsta kiti asmenys. Skaitmeninė tapatybė gali būti visiškai priešinga – klastoti duomenys, pateiktas falsifikuotas atvaizdas ar netikra informacija. Nors internete rekomenduojama saugoti savo tapatybę ir išlikti kiek įmanoma anonimišku, neatskleisti asmens duomenų, tačiau jeigu nusprendžiame pateikti savo asmeninę informaciją, turėtume būti sąžiningi ir pateikti tik tikrus duomenis.

Elektroninių tapatybių vagystės ir klastojimas tapo praktika, su kuria vartotojai susiduria gana dažnai – aptinka savo vardu sukurtas socialinių tinklų paskyras (ypač dažnai tai nutinka viešiems ir garsiems asmenims), randa savo atvaizdą naudojamą kitoje paskyroje, kai nusikalstamais tikslais apsimetama jų asmeniu arba nelegaliais tikslais naudojami pavogti jų duomenys. Tapatybių vagystės gali būti skirstomos į tam tikras rūšis, tačiau nesvarbu, kokios rūšies tapatybės vagystė, nes bet kuriuo atveju asmuo nukenčia ar patiria nuostolių. Fizinė ar skaitmeninė tapatybė yra siejama su asmens duomenimis ir jos nustatymui naudojami identifikatoriai – dažniausiai prisijungimo duomenys, gali būti ir biometriniai duomenys (veido atpažinimas, piršto antspaudas).

Tapatybės vagystė yra pavojinga veikla, dažniausiai naudojama nelegaliems veiksmams atlikti, gauti tam tikrą naudą ir padėti nuslėpti už jas atsakingų asmenų tapatybes. Deja, bet tapatybės vagystė yra skirtingai apibrėžiama ir teisiškai reguliuojama skirtingose šalyse ir ne visada vertinama kaip atskira nusikalstama veikla. Taip pat egzistuoja piktnaudžiavimas el. tapatybe, kai nėra siekiama įvykdyti nusikaltimo, ir el. tapatybės klastojimas, kai naudojamasi neegzistuojančio asmens tapatybe.

Socialinių tinklų privatumo ir saugumo nustatymai gali padėti išvengti el. tapatybės vagystės arba klastojimo. 

Rekomenduojama:
 riboti jūsų paskyrą galinčių pasiekti asmenų skaičių, pavyzdžiui, nustatykite, kad jūsų paskyros turinys būtų matomas tik draugams arba draugų draugams; 
apribokite, kas matys jūsų įrašus socialinėse medijose;
nustatykite, kas gali atsiųsti pakvietimus draugauti; 
paskyros saugumui užtikrinti galite pasirinkti dviejų veiksnių autentifikavimą; 
įjunkite pranešimus apie neatpažintus prisijungimus prie jūsų paskyros;
reguliariai keiskite paskyros slaptažodį.

Jeigu įtariate, kad jūsų el. tapatybė pavogta arba ja piktnaudžiajama, praneškite socialinių tinklų administratoriams.

4. Privatumas ir asmeninių duomenų apsauga

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos šalyse pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Remiantis šiuo Reglamentu parengta nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo suvestinė redakcija. Reglamento ir įstatymo įgyvendinimą Lietuvoje užtikrina Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, teismai ir žurnalistų etikos inspektorius.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato, kaip asmens duomenys turėtų būti saugomi, tvarkomi, perduodami kitiems ir kokias teises turi duomenų subjektas (asmens duomenų savininkas).
Lietuvoje kiekvienas asmuo turi šias duomenų apsaugos teises:
teisė žinoti, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi;
teisė gauti informaciją, kokiu būdu ir kokie duomenys surinkti, kam asmens duomenys buvo teikiami;
teisė ištaisyti neteisingus duomenis, sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis, ir sustabdyti asmens duomenų tvarkymą;
teisė nesutikti, kad jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi tam tikrais tikslais.
Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, šios teisės pasipildė dar trimis:
teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“);
teisė apriboti duomenų tvarkymą;
teisė į duomenų perkėlimą.

 „Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)“ (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 2016). Asmens duomenys gali būti ne tik mums įprasti – tokie kaip vardas, pavardė ar asmens kodas – bet ir informacija, susijusi su asmens gyvenimu, pomėgiais ir leidžianti tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti asmenį. Pavyzdžiui, IP adresas taip pat gali būti traktuojamas kaip asmens duomenys, nes yra unikalus ir juo remiantis galima identifikuoti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, vietą. 

Asmens duomenims priskiriami ir vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pavyzdžiui, lytis, šeimyninis statusas, gyvenamoji vieta, amžius, pajamos ar specialybė, medicininė informacija gali padėti identifikuoti tam tikrą asmenį. Vertindami tik vieną kriterijų, pavyzdžiui, asmens lytį, sunkiai identifikuosime asmenį, tačiau žinodami amžių, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietovę ir specialybę galime susiaurinti kriterijus atitinkančių asmenų ratą. Jeigu tam tikri asmens duomenys yra specifiniai, pavyzdžiui, fiziniai duomenys, nedidelė gyvenamoji vietovė arba unikali profesija, asmenį galime identifikuoti remdamiesi vos keletu kriterijų.

Tiesiogiai identifikuojamas asmuo. Asmens el. pašto adresas yra laikomas asmens duomenimis, nes identifikuoja asmenį ir netgi gali suteikti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, universiteto studentams priskirtuose el. pašto adresuose gali būti nurodomas vardas ir pavardė, fakultetas arba universitetas, kuriame asmuo studijuoja. Švietimo ministerijos darbuotojus galite identifikuoti pagal el. paštuose nurodomą informaciją – *@smm.lt

Pavyzdys: nežinodami asmens vardo ir pavardės, galime asmenį identifikuoti remdamiesi kitais duomenimis – tokiais kaip asmens gyvenamoji vieta (pvz., Gulbinų kaimas), lytis – moteris, šeimyninė padėtis (pvz. ištekėjusi, auginanti du vaikus) ar priklausymas tam tikrai grupei (pvz. kaimo muzikinio kolektyvo narė). Remdamiesi šiais asmens duomenimis galime nustatyti keletą kriterijus atitinkančių asmenų, o mažoje vietovėje galbūt ir vos vieną.

Netiesiogiai identifikuojamas asmuo. Pavyzdys: tam tikri fiziologiniai, fiziniai, socialiniai požymiai gali padėti identifikuoti asmenį, net jei neturime vardo, pavardės ar asmens kodo. Kuo daugiau požymių žinome, tuo lengviau asmenį identifikuoti – Gulbinų kaime gyvenantis Latvijos Respublikos pilietis.

Daugiau apie informaciją, kuri laikoma asmens duomenimis, galite rasti Europos Komisijos puslapyje.

Tam tikri asmens duomenys pagal savo pobūdį negali būti skelbiami ir jiems turi būti užtikrinta ypatinga apsauga. Tokių duomenų viešinimas gali kelti pavojų asmens pagrindinėms teisėms ir laisvei bei saugumui:
rasinė kilmė („termino „rasinė kilmė“ vartojimas šiame reglamente nereiškia, kad Europos Sąjunga pritaria teorijoms, kuriomis siekiama apibrėžti atskirų žmonių rasių egzistavimą“ );
etninė kilmė;
politinės pažiūros;
religiniai įsitikinimai;
profesinių sąjungų narystė;
 genetinė informacija;
biometriniai duomenys – konkretūs požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti tokias unikalias žmogaus savybes, kaip piršto atspaudas, akies rainelė, balsas; kitaip tariant, požymiai, kuriais remiantis galime patvirtinti žmogaus tapatybę;
medicininė informacija;
seksualinė orientacija.

Daugiau apie duomenų apsaugą ES galite sužinoti Tai jūsų duomenys – valdykite juos. Piliečiams skirtos duomenų apsaugos ES gairėse:
https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/data-protection-overview-citizens_lt.pdf

5. Kaip apsaugoti privatumą ir atsakingai elgtis su asmeniniais duomenimis internete?

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas turėtų užtikrinti kiekvieno asmens duomenų apsaugą, tačiau kiekvieną dieną interneto vartotojai neatsakingai įkelia ar dalinasi savo asmenine informacija ir įvyksta šimtai duomenų vagysčių, informacijos klastojimo ir kibernetinių atakų atvejų. Kiekvienas vartotojas turėtų žinoti, kad asmens duomenų apsauga yra pirmiausia jo paties atsakomybė. Asmens duomenis reikia saugoti ir atsakingai naudoti bei atkreipti dėmesį į svarbius privatumo ir duomenų apsaugos aspektus:

• ♦ Reguliariai tikrinkite savo socialinių medijų paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jos yra privačios.

• ♦ Atnaujinkite programinę įrangą, naudokite antivirusines programas

• ♦ Įsitikinkite, kad tinklalapio ryšys yra saugus (SSL ryšys) .Tinklalapio adresas turi prasidėti  https://, kuriame „s“ raidė nurodo, kad ryšys yra saugus. Esant saugiam ryšiui naudodami Google Chrome matysime spynos ikoną:

• ♦ Privatus naršymas 

Jeigu norite, kad naršyklė nekauptų duomenų apie jūsų paieškos istoriją, slapukų ir kitų failų, rinkitės privatų naršymą arba „Incognito režimą“. Vis dėlto, naršyklėje pasirinkę šį režimą, atkreipkite dėmesį, kokią informaciją apie režimą  pateikia naršyklė, nes dalis duomenų vis vien bus kaupiami, o jūs netapsite visiškai nematomi internete.

Google Chrome – „Incognito režimas“.
Mozilla Firefox – privatus naršymas.