Ankstesnis
Kitas

2. Informacijos šaltiniai

Rengiant rašto darbus paprastai remiamasi mokslinėmis publikacijomis, kurios yra rezenzuojamos  (angl. peer–reviewed) ir skelbiamos moksliniuose leidiniuose. Tai reiškia, kad mokslinių žurnalų redakcijos ir mokslinės leidyklos kviečia recenzentus, – paprastai du arba tris atitinkamos srities žymiausius tyrėjus ir ekspertus,  – kurie išanalizuoja publikavimui pateiktą medžiagą dėl duomenų ir išvadų pagrįstumo, kokybei, originalumui nustatyti, ją kritiškai įvertina ir raštu pateikia recenziją, rekomenduojančią medžiagą publikuoti, prieš publikuojant taisyti arba nepublikuoti. Recenzavimo praktika užtikrina kokybę, tačiau straipsnio publikavimas užtrunka.

Rašto darbui nepatartina naudoti vadinamuosius populiariuosius arba bulvarinius žurnalus. Tai straipsniai iš bulvarinės ar, kitaip tariant, populiariosios spaudos. Jie yra žymiai mažiau patikimi nei moksliniai šaltiniai, dažnai rašomi autorių, kurie yra menkesnės kompetencijos toje srityje, apie kurią rašo. Be to, skirti bendrai auditorijai, neperžiūrimi ekspertų, nepateikia bibliografinių išnašų.

Kaip atskirti žurnalus?

Moksliniai žurnalai:
♦ parašyti tos srities profesionalų naudojant formalią, mokslinę kalbą;
♦ dažniausiai nebūna komercinių reklamų;
♦ pateikiami grafikai, schemos, lentelės, tyrimų duomenys;
♦ pateikiami citavimai, išnašos, bibliografinių nuorodų sąrašas;
♦ straipsniai yra didesnės apimties, nurodoma autorystė ir autoriaus mokslinis laipsnis ar profesinė veikla;
♦ spausdinami universiteto spaustuvių, bendruomenių, asociacijų ir kitų profesinių subjektų;
♦ leidžiami reguliariai, žurnalo apraše nurodytais terminais, pavyzdžiui, kas ketvirtį;
♦ pavadinimai dažnai yra formalūs, vartojami specifiniai dalyko terminai;
♦ tikslas – skleisti originalią atitinkamos mokslo srities mokslinę informaciją tarp mokslininkų ir studentų.

Pavyzdžiai:
Medicina, Visuomenės sveikata, Informacijos mokslai, Nature.

Mokslo populiarinimo  žurnalai:
♦ gali būti laikomi populiariųjų ir mokslinių žurnalų hibridais;
♦ talpina reklamą, kuri yra sukoncentruota ties konkrečia sritimi;
♦ savo patrauklia vaizdine medžiaga gali būti panašūs į populiariuosius (bulvarinius) žurnalus;
♦ tikslas – pateikti informaciją apie konkrečią verslo sritį ar pramonę.

Pavyzdžiai:
Mokslo populiarinimo: Mokslas ir gyvenimas, Spectrum.
Kai kurie šių žurnalų gali būti tinkami kaip papildoma medžiaga rašto darbui. Svarbu įvertinti autoriaus kompetenciją ir teksto kontekstą.

Populiarieji (bulvariniai) žurnalai:
♦ rašomi plačiai bendrai auditorijai kasdiene kalba (publicistiniu stiliumi);
♦ talpina daug reklamos;
♦ žurnale daug vaizdinės medžiagos;
♦ išspausdinti ant blizgaus popieriaus ir turintys patrauklią išvaizdą;
♦ straipsniai dažnai yra trumpi ir gali būti anoniminiai;
♦ straipsniuose dažniausiai nėra cituojamų šaltinių ir bibliografinių nuorodų;
♦ leidžiami komercinių leidėjų, kartą per savaitę ar mėnesį;
♦ tikslas – pramoginis ir reklaminis.

Pavyzdžiai:
Žmonės, Moteris, JI, Veidas. Paprastai šie žurnalai nėra naudojami moksliniame darbe (nebent naudojami kaip tiriamieji objektai).

Dokumentų tipai:

Knygos
♦ Monografija – vieno ar kelių autorių leidinys, atitinkantis mokslo bendruomenėje galiojančius mokslinio lygio (naujumo, ankstesnių tos temos tyrimų apibendrinimo, recenzavimo) kriterijus, kuriame moksliniais metodais išnagrinėta kuri nors problema ar tema, apibendrinti tyrimų rezultatai ir atskleista jų įtaka ir reikšmė mokslo srities (krypties, šakos) plėtrai.
♦ Mokslo straipsnių rinkinys – recenzuotas ir (arba) turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų, vienkartinis leidinys, kuriame skelbiami mokslo straipsniai.
♦ Konferencijų pranešimų medžiaga – mokslinių straipsnių rinkinys, išspausdintas konferencijos, kongreso, simpoziumo ar kito pasitarimo, kurio programą parengė renginio mokslinis komitetas, registruotame leidinyje (turi ISSN ar ISBN numerį); leidinyje nurodoma darbų atrankos ir (ar) recenzavimo tvarka.
♦ Enciklopedija – informacinis leidinys, kuriame pateikiama įvairių ar kai kurių mokslo ar praktikos sričių svarbiausių žinių visuma.
♦ Žinynas – leidinys, kuriame spausdinama glaustos mokslo ar praktinės veiklos susistemintos žinios.
♦ Žodynas – knyga, kurioje tam tikra tvarka (paprastai abėcėline) pateikti žodžiai, žodžių junginiai su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į kitą kalbą arba be jų.
♦ Albumas – meno kūrinių, brėžinių, nuotraukų leidinys, dažniausiai su trumpu aiškinamuoju tekstu.
♦ Metodinis leidinys – aprašas būdų bei taisyklių kokiam nors su studijų proceso organizavimu susijusiam darbui ar veiksmui atlikti.
♦ Vadovėlis – leidinys, sistemingai aprašantis tam tikros mokslo srities ar jos dalies žinias ir skirtas toms žinioms perteikti studijų institucijoje
Periodiniai ir tęstiniai leidiniai
♦ Žurnalas – subrošiūruotas įvairaus turinio ir paskirties periodinis leidinys. Leidžiami savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, ketvirtiniai žurnalai. Gali būti spausdinti, garsiniai, elektroniniai. Rečiau nei kartą per pusę metų pasirodantis žurnalas vadinamas tęstiniu leidiniu. Žurnalai yra visuomeniniai, laisvalaikio, sporto, technikos, referatiniai, mokslo ir kt.
♦ Mokslo žurnalas – recenzuojamas periodinis arba tęstinis leidinys, kuriame skelbiami moksliniai straipsniai, mokslinių leidinių recenzijos ir apžvalgos, taip pat mokslo įstaigų veiklos kronikos, turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų.
♦ Laikraštis – kasdien, kelis ar vieną kartą per savaitę (rečiau – kas dvi ar keturios savaitės) pasirodantis periodinis leidinys, kuriame skelbiama operatyvi visuomeninė, politinė, socialinė, kultūrinė ir kita informacija.
Straipsniai
♦ Mokslo straipsnis – moksliniame leidinyje išspausdintas rašinys, skirtas mokslo srities (krypties, šakos) problemai spręsti; jame yra pateikiama problema, apžvelgiami ankstesni tos problemos tyrimai, vykdytų tyrimų metodika ir rezultatai bei išvados, taip pat nuorodos, atskleidžiančios atliktų darbų sąryšį su kitų autorių tyrimais.
♦ Recenzija – išsami, argumentuota knygos ar mokslo darbo analizė, paskelbta mokslo arba profesiniame leidinyje.

Kada kokius šaltinius naudoti?

Žinynai, enciklopedijos
Šiuose leidiniuose talpinama specializuota, faktinė ar bibliografinė informacija. Naudokite žinynus ir enciklopedijas, kai bandote rasti svarbias sąvokas, reikšmingas datas, kai tema per plati ir norite ją susiaurinti, rasti apibrėžimus, dalyko bendram ar platesniam supratimui.
Mokslinės knygos itin išsamiai išanalizuoja konkrečią temą. Naudokite knygas, kai reikia daug informacijos apie temą, personaliją ar įvykį; kai norite į dalyką pažiūrėti iš platesnių perspektyvų; sužinoti, kaip kiti mokslininkai nagrinėja jūsų temą; ieškodami istorinės informacijos; nustatydami teorijas ir faktus; ieškodami klasikų mokslo traktatų ir darbų (pvz., Karlo Markso politikos veikalų).
Juose pateikiami moksliniai tyrimai, profesionalių mokslininkų ir dalyko specialistų darbai. Straipsniai moksliniuose žurnaluose dažniausiai parašyti mokslininkų ir yra patikrinami ir vertinami kitų ekspertų iš tų pačių sričių. Jie skirti studentams ir mokslininkams.
Naudokite laikraščius, kai reikia naujos informacijos apie tarptautinius, nacionalinius ar vietinius įvykius; knygų ir filmų apžvalgų, aktualių komentarų ir debatų; kai atliekate tyrimus, pvz., tam tikro įvykio pateikimą žiniasklaidoje.
Naudokite juos paremti savo poziciją faktine informacija.
Rašinių ir apybraižų rinkinys apie žmones ir jų gyvenimus. Naudokite juos, kai ieškote informacijos apie konkretų asmenį, tam tikrus jo gyvenimo faktus ir pan.
Interviu galima skaityti arba kalbėtis su žmonėmis, kurie turi žinių ir patirties iš jus dominančios srities. Jais naudokitės, kai ieškote istorijų, paremtų žmonių patirtimi; kada reikia eksperto nuomonės ir požiūrio. Kad būtų objektyviau, informaciją, gautą interviu, turėtumėte papildyti knygomis ar straipsniais jūsų tema.
Ankstesnis
Kitas