Drukāt visu grāmatuDrukāt visu grāmatu

Prieiga prie mokslinės informacijos išteklių (KUR?)

Vietne: VU laisvai prieinami kursai
Kurss: Medijų ir informacinis raštingumas
Grāmata: Prieiga prie mokslinės informacijos išteklių (KUR?)
Drukājis: Гість-користувач
Datums: otrdiena, 2026. gada 3. februāris, 17:40

Satura rādītājs

1. Nuotolinė prieiga prie prenumeruojamų duomenų bazių

Norint naudotis bibliotekos prenumeruojamais elektroniniais ištekliais jūsų kompiuteris turi būti VU tinkle. Prisijungti prie VU tinklo galima dviem būdais: 

  1. atsisiunčiant ir aktyvuojant VU VPN paslaugą. Daugiau informacijos ir diegimo instrukcija: VU IT paslaugų puslapyje. Tai būdas naudotis el. šaltiniais esant ne universiteto erdvėje. 

  1. prisijungiant prie VU Wi-fi Eduroam tinklo. Būtina konfigūruoti įrenginį pagal instrukciją: VU IT paslaugų puslapis. Tai būdas naudotis el. šaltiniais esant universiteto erdvėje. 

2. Kur ieškoti mokslinės informacijos?

Mokslinės informacijos paieška skiriasi nuo kasdienės ar bendrosios informacijos paieškos internete. 
Kasdienėje paieškoje (pvz., „Google“, DI įrankiai, diskusijų forumai) dažniausiai ieškome greitų atsakymų, nuomonių, apžvalgų ar naujienų. 
Mokslinė informacija turi būti patikima, pagrįsta tyrimais, recenzuota.  

Prieš pradedant mokslinės informacijos paiešką, svarbu: 

  • žinoti, kokio tipo informacijos ieškote (mokslinių straipsnių, knygų, disertacijų, duomenų rinkinių ir pan.); 

  • pasirinkti tinkamus paieškos įrankius (mokslines duomenų bazes, bibliotekos katalogą, atviros prieigos talpyklas); 

  • gebėti tiksliai suformuluoti paieškos užklausas ir taikyti paieškos strategijas (raktiniai žodžiai, loginiai operatoriai, filtrai). 

Šioje dalyje apžvelgsime dažniausiai naudojamus įrankius, dalis jų prieinama tik Vilniaus universiteto bendruomenei, kiti prieinami atvirai visiems.  

Patarimas! / Svarbu! 

Neapsiribokite tik vienu ar keliais informacijos ištekliais. Išbandykite skirtingus paieškos įrankius, bibliotekas ir talpyklas – taip padidinsite galimybę rasti išsamesnius, patikimesnius ir kokybiškesnius šaltinius. 

3. Bibliotekų katalogai ir virtualios bibliotekos

Bibliotekų katalogai leidžia ieškoti bibliotekos turimuose fonduose – tiek spausdintų, tiek elektroninių leidinių. 
Tai pagrindinis įrankis norint sužinoti, kur saugomas konkretus dokumentas ir kaip jį pasiekti. 

Pavyzdžiai: 

  • Vilniaus universiteto virtuali biblioteka (VB) – virtualibiblioteka.vu.lt Leidžia vienoje vietoje ieškoti VU bibliotekos saugomų spausdintų ir elektroninių šaltinių, taip pat jungiasi prie prenumeruojamų duomenų bazių. 

  • Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir viešųjų bibliotekų katalogai – iBiblioteka.lt 

  • Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (LVB) – lvb.lt LVB integralioje sistemoje galite ieškoti Lietuvos akademinių bibliotekų kataloguose vienu metu. 

VU virtuali biblioteka 

VU Virtuali biblioteka – tai Vilniaus universiteto bibliotekos paieškos sistema, leidžianti vienoje vietoje ieškoti tiek spausdintų, tiek elektroninių dokumentų, saugomų bibliotekos fonduose. Ji jungia įvairius šaltinius: bibliotekos katalogus, elektronines knygas, žurnalus, straipsnius ir kitas prenumeruojamas duomenų bazes. 

Nuoroda: virtualibiblioteka.vu.lt 

Pagrindinės funkcijos 

Funkcija Aprašymas
Paprasta paieška Greita paieška pagal raktažodį ar frazę visuose šaltiniuose. 
Išplėstinė paieška  Leidžia derinti kelis paieškos kriterijus (autorius, pavadinimas, metai, tema ir kt.) 
Rezultatų rūšiavimas ir filtravimas  Atrinkite tik pilno teksto šaltinius, pasirinkite leidimo metus, kalbą, dokumento tipą (straipsniai, knygos, disertacijos ir kt.). 
Prisijungimas prie paskyros  Galimybė matyti išduotus leidinius, pratęsti terminą, rezervuoti ar užsisakyti knygas. 
Elektroninių šaltinių prieiga  Jungiantis per universiteto tinklą arba VPN, galima pasiekti prenumeruojamas duomenų bazes. 

 

Naudotojo gidas: Virtualios bibliotekos naudojimosi gidas 
Pagalba: Virtualios bibliotekos pagalba 

Šiuose puslapiuose pateikiamos instrukcijos, kaip: 

  • atlikti paiešką ir pritaikyti filtrus; 

  • jungtis prie paskyros; 

  • pasiekti pilno teksto dokumentus; 

  • išspręsti dažniausiai pasitaikančias prisijungimo ar prieigos problemas. 

Virtualios bibliotekos mokslinių tyrimų asistentas (DI įrankis) 

„Mokslinių tyrimų asistentas“ – tai generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankis, integruotas į Vilniaus universiteto virtualią biblioteką. 
Jis sukurtas siekiant palengvinti mokslinės informacijos paiešką ir padėti greičiau atrasti patikimus šaltinius įvairiomis temomis. 

Pagrindiniai privalumai 

  • Paiešką galima atlikti natūralia kalba (pvz., „Kokį poveikį turi klimato kaita žmogaus sveikatai?“). 

  • Gaunami patikimi elektroniniai ištekliai iš mokslinės informacijos duomenų bazių. 

  • Padeda atrasti naujas temas ir susijusius klausimus tolesniam tyrimui. 

Kaip tai veikia? 

Įprastai ieškodami informacijos turime formuluoti užklausas su raktiniais žodžiais ir Būlio loginiais operatoriais („ir“, „arba“, „ne“). 
Naudojantis „Mokslinių tyrimų asistentu“, šį žingsnį už jus atlieka dirbtinis intelektas. 

  1. Įveskite klausimą į paieškos lauką (lietuvių arba anglų kalba). 

  1. DI automatiškai paverčia klausimą į išplėstinę užklausą su tinkamais raktiniais žodžiais ir sinonimais. 

  1. Pagal šią užklausą ieškoma akademinių tekstų santraukų iš mokslinių šaltinių. 

  1. Vartotojui pateikiami 5 svarbiausi informacijos šaltiniai su santraukomis ir nuorodomis. 

  1. Remiantis šiais šaltiniais sugeneruojamas trumpas atsakymas į jūsų klausimą. 

Jei klausimą pateiksite lietuviškai, jis automatiškai verčiamas į anglų kalbą, todėl rezultatuose bus šaltiniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. 

Patarimai 

  • Norėdami gauti tik VU bendruomenei prieinamus šaltinius, pažymėkite filtrą „Prieinama internetu“. 

  • Filtruose galite pasirinkti ir išteklių tipą (pvz., straipsniai, knygos, disertacijos) bei publikavimo datą. 

  • Spustelėję šiukšliadėžės piktogramą išvalysite paieškos lauką ir filtrus. 

  • Kairėje pusėje matysite savo paieškų istoriją – ją galite bet kada išvalyti. 

Ką verta žinoti 

„Mokslinių tyrimų asistentas“ nepakeičia tradicinės informacijos paieškos, tačiau ją papildo ir supaprastina, automatizuodamas sudėtingus užklausų formavimo žingsnius. 
Tai puikus pagalbininkas pradiniam temos pažinimui, naujų raktažodžių ir aktualių tyrimų atradimui. 

4. Mokslinės informacijos duomenų bazės

VU biblioteka prenumeruoja platų įvairių mokslo sričių ir daugiadisciplinių duomenų bazių rinkinį (2025 m. rugsėjį jų buvo 96). 

Prenumeruojamų duomenų bazių sąrašas: 
https://duomenu-bazes.biblioteka.vu.lt/lt/ 

Šiose duomenų bazėse rasite: 

  • recenzuotus mokslinius straipsnius, 

  • konferencijų medžiagą, 

  • el. knygas ir žurnalų straipsnius, 

  • statistinius duomenis, 

  • specializuotą disciplininę informaciją (pvz., teisės, medicinos, technologijų sričių). 

Pavyzdžiai: 
EBSCO, JSTOR, ScienceDirect, Taylor & Francis, Oxford Academic, Web of Science ir kt. 

[daugiau apie specifines duomenų bazes kitoje šio kurso dalyje...] 

Svarbu: jungiantis iš namų ar išorinio tinklo, naudokitės universiteto VPN, kad pasiektumėte prenumeruojamus išteklius. 

5. Atvirosios prieigos ištekliai

Atviroji prieiga (angl. Open Access) – tai būdas laisvai skaityti, atsisiųsti ir naudoti mokslinius tyrimus internete, nemokant už prenumeratą. Tokie šaltiniai leidžia prieiti prie mokslinių straipsnių, disertacijų, konferencijų pranešimų, duomenų rinkinių ir kitų publikacijų, kurios autorių ar/ ir institucijų sprendimu paskelbtos viešai. 

Atviroji prieiga yra viena iš atvirojo mokslo (angl. Open Science) sudedamųjų dalių – šiuolaikinio mokslo judėjimo, skatinančio dalintis žiniomis, duomenimis ir tyrimų rezultatais taip, kad jie būtų prieinami visiems. 

Pagrindiniai atvirosios prieigos šaltiniai 

 Išteklius  Aprašymas  Nuoroda
 DOAJ (Directory of Open Access Journals)  Tarptautinis kokybiškų atvirosios  prieigos žurnalų katalogas. Visi  žurnalai vertinami pagal griežtus  kriterijus.   https://doaj.org
 OpenAIRE  Europos atvirojo mokslo  infrastruktūra, jungianti tūkstančius  publikacijų ir duomenų rinkinių iš  universitetų ir tyrimų organizacijų.   https://explore.openaire.eu
 Zenodo Europos branduolinių mokslinių  tyrimų organizacijos (CERN)  atvirosios  prieigos talpykla. Galima  rasti straipsnių, duomenų rinkinių,  programų kodų.   https://zenodo.org
 DOAB (Directory of Open Access Books)  Katalogas, kuriame pateikiamos  atviros prieigos akademinės knygos iš  patikimų leidyklų.   https://www.doabooks.org
 OpenDOAR Atviros prieigos talpyklų katalogas –  naudinga norint surasti institucines ar  temines talpyklas.   https://v2.sherpa.ac.uk/opendoar

 

Kaip atsirinkti patikimus atvirosios prieigos išteklius? 

Atviroji prieiga nereiškia, kad visa atvira informacija yra patikima ir kokybiška. Egzistuoja ir grobuoniški žurnalai (angl. predatory journals), kurie apsimeta moksliniais žurnalais, tačiau netaiko tikro recenzavimo proceso, nesilaiko mokslinės leidybos standartų ir siekia pelno iš autorių, imdami publikavimo mokesčius už abejotinos kokybės ar visai neperžiūrėtus straipsnius. 

! Patikrink, ar atvirosios prieigos žurnalas ar talpykla įtraukta į DOAJ, OpenDOAR duomenų bazes. 

6. Kiti įrankiai

Paieškai galite išbandyti ir kitas informacijos paieškos sistemas, kurios leidžia greitai atrasti mokslinius šaltinius, tačiau reikalauja gebėjimo kritiškai vertinti rezultatus. 

  • Google Scholar (Google mokslinčius) – plataus masto akademinių šaltinių paieška, tačiau gali talpinti ir nepatikimą turinį; [daugiau/ išsamiau apie Google Scholar kitoje mokymų dalyje] 

  • Semantic Scholar, Connected Papers, Research Rabbit, Elicit – pažangūs įrankiai, siūlantys semantinę paiešką ir ryšius tarp publikacijų, tačiau nepateikiantys visų mokslinių šaltinių, galimos spragos; 

  • ChatGPT, Copilot, Gemini ir kiti generatyviniai DI įrankiai – naudingi paieškos užklausoms kurti, pirminiam susipažinimui su tema, tačiau reikalauja kritinio vertinimo, galimos klaidos, taip pat svarbu atsižvelgti, kad neapima visų egzistuojančių mokslinių šaltinių, galimos spragos. 

Svarbu! Pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius mokslinėje, mokymo(si) veikloje siekdami išvengti akademinės etikos, autorystės teisinių normų pažeidimų ir asmeninės ar konfidencialios informacijos atskleidimo remkitės rekomendacijomis, pateikiamomis Dirbtinio intelekto naudojimo Vilniaus universitete gairėmis: https://www.vu.lt/site_files/SPN-54_2024_priedas.pdf . Taip pat laikykitės VU akademinės etikos kodekso principų: https://www.vu.lt/site_files/Akademines_etikos_kodeksas_suvestine_redakcija.pdf