Kur ieškau?

Svetainė: VU laisvai prieinami kursai
Kursas: Medijų ir informacinis raštingumas
Knyga: Kur ieškau?
Spausdino: Svečio paskyra
Data: Penktadienis, 2024 kovo 29, 14:20

1. Informacijos paieška

Norėdami surasti informaciją pasirinkta tema turite apsvarstyti, kokius paieškos žingsnius atliksite, kaip ir kur ieškosite. Galite vadovautis informacijos paieškos strategija, kurioje aiškiai išdėstyti paieškos etapai. Strategijų gali būti įvairių, o pati informacijos paieška yra dinamiškas procesas – paieška gali kisti eigoje. Strategija jums padės nuosekliai vykdyti informacijos paiešką. 

Žemiau pateikiame klasikinę informacijos paieškos strategiją:


Informacijos paiešką galima atlikti įvairiuose šaltiniuose ir naudojantis skirtingais įrankiais. Tyrėjas turėtų apsispręsti, kokiais įrankiais naudotis ir kaip juose atlikti informacijos paiešką. Šiame modulyje apžvelgsime dažniausiai naudojamus ir patogiausius įrankius:

bibliotekų katalogai arba virtualios bibliotekos;

duomenų bazės;

atvirosios prieigos šaltiniai;

informacijos paieškos sistemos.

Kokią informaciją galite rasti šiuose šaltiniuose?

Bibliotekų katalogai arba virtualios bibliotekos Duomenų bazės Atvirosios prieigos šaltiniai Mokslinės informacijos
paieškos sistemos (
Google Mokslinčius)
Knygas El. knygas Knygas El. knygas
Žurnalus ir laikraščius El. žurnalus El. žurnalus Valdžios dokumentus
Straipsnius Straipsnius Straipsnius Periodiką
El, knygas Vaizdo medžiagą Konferencijų medžiagą Vaizdo ir garso medžiagą
Žemėlapius, atlasus
Garso medžiagą Mokymosi išteklius Straipsnius
Universiteto studentų baigiamuosius darbus Statistiką Vaizdo ir garso medžiagą Įvairių organizacijų tinklalapius
Grafikos kūrinius ir t.t. Konferencijų medžiagą ir t.t. Tinklaraščius ir t.t.

SVARBU: Ieškodami informacijos naudokitės bent keliais paieškos įrankiais bei atidžiai rinkitės ir vertinkite šaltinius.

1.1. Bibliotekos

Norėdami naudotis bibliotekų ištekliais, turėtumėte žinoti, kad bibliotekos yra įvairių tipų – akademinės, viešosios, specialiosios ir mokyklų. Šios bibliotekos gali specializuotis tam tikrų sričių ir rūšių leidinių kaupime, turėti specializuotą informaciją kaupiančius skyrius ir skaityklas. Pavyzdžiui, Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rasite Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklą, Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklą ir kt.

Šiuolaikinėse bibliotekų skaityklose galite rasti atvirus fondus, kur skaitytojai gali išsirinkti ir peržiūrėti bet kurį leidinį lentynoje. Tokiuose fonduose leidiniai išdėstomi tam tikra tvarka, dažniausiai remiantis Universaliąja dešimtaine klasifikacija (UDK). Bibliotekų turimi ir prenumeruojami ištekliai  yra įtraukti į bibliotekų katalogus ar virtualias bibliotekas, kurias galite peržvelgti ir namuose. Virtuali biblioteka – paieškos sistema, leidžianti ieškoti bibliotekos ištekliuose. Paieškos langelį rasite bibliotekos tituliniame puslapyje, pavyzdžiui, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos: 

Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) yra pagrindinė Lietuvoje išleistų dokumentų saugykla. Ji kaupia VISUS mūsų šalyje ir svetur išleistus leidinius apie Lietuvą ir lietuvių kalba. 

Nacionalinės bibliotekos elektroninis katalogas.

Kaip ieškoti bibliotekos kataloge arba virtualioje bibliotekoje?

Dažniausiai virtualios bibliotekos jungiamos į bendrą informacinę sistemą, kurioje vartotojai gali vienu metu ieškoti keliose virtualiose bibliotekose ar duomenų bazėse.

Lietuvos viešąsias bibliotekas jungianti informacijos sistema yra LIBIS

Universitetų, kolegijų, mokslo institutų ir mokslo centrų virtualias bibliotekas jungianti paieškos sistema yra nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABA)

Paieškai bibliotekos virtualioje bibliotekoje naudokite reikšminius žodžius arba paieškos užklausą. 
 Paiešką galite vykdyti pasirinkę tam tikrus paieškos kriterijus, pavyzdžiui, autorių, pavadinimą arba įvesdami tikslią frazę.
 Šios paieškos sistemos taip pat suteikia galimybę naudoti paieškos filtrus, kurie padeda tikslinti paiešką, pavyzdžiui, geografinė aprėptis, kalba, laikotarpis ir kt.
 Virtualiose bibliotekose galite pasirinkti, kokio formato ištekliai jus domina – elektroniniai ar spausdinti. Spausdintais ištekliais galite pasinaudoti bibliotekoje, o dėl elektroninių išteklių kreipkitės į bibliotekininkus.

1.2. Kultūros paveldo paieška

Bibliotekų kolekcijose rasite ir retus dokumentus, rankraščius, grafikos, žemėlapių kolekcijas. Norėdami su jais susipažinti, atkreipkite dėmesį, kad bibliotekose gali būti specializuotos skaityklos ir skyriai, pavyzdžiui, Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skaitykla, Vilniaus universiteto bibliotekos retų spaudinių skaitykla,  grafikos kabinetas ir t. t. 

Siekiant išsaugoti vertingus kultūros paveldo dokumentus ir palengvinti  nutolusiam vartotojui prieigą prie jų, dokumentai gali būti skaitmeninami. Skaitmenintą kultūros paveldą rasite Epaveldas tinklalapyje. Galite naršyti knygų, periodikos, rankraščių, kartografijos ir kt. kolekcijose arba naudotis paieškos funkcija.

O gal norėtumėte sužinoti daugiau apie fotografijos istoriją arba peržiūrėti senuosius žemėlapius ? O gal „Titaniko“ nuotraukas?  Apsilankykite Europeana Collections, kuriose rasite tūkstančius senųjų dokumentų, vaizdų, žemėlapių, nuotraukų, filmų ir muzikos iš Europos muziejų, galerijų, bibliotekų ir archyvų. 

Suraskite, studijuokite ir tyrinėkite kultūros lobius ir unikalius pasaulio bibliotekose ir archyvuose sukauptą dokumentinę medžiagą įvairiais formatais ir nemokamai Pasaulio skaitmeninėje Bibliotekoje (World Digital Library).

1.3. Duomenų bazės

Duomenų bazės yra informacijos saugyklos, kuriose saugomi įvairių tipų dokumentai, susisteminti tam tikra tvarka, pavyzdžiui, pagal temas. 

Šios saugyklos yra nuolat pildomos ir jose gali būti sukaupta tūkstančiai skirtingo laikotarpio dokumentų, pavyzdžiui, HeinOnline duomenų bazėje sukaupta viena didžiausių su vergove susijusių dokumentų kolekcijų, kurioje rasite net XVIII a. dokumentus.

Duomenų bazės gali būti viso teksto ar bibliografinės, mokamos ar laisvos prieigos, universalios ar teminės. Kitaip tariant, duomenų bazės gali talpinti tik vienos disciplinos informaciją, bet taip pat gali būti ir daugiadisciplinės, kaupiančios įvairių mokslo sričių straipsnius.

Prieiga prie duomenų bazėse sukauptų išteklių dažniausiai yra mokama. Sudaroma galimybė vartotojui įsigyti dominančią knygą ar straipsnį, tačiau taikomas mokestis, kuris gali būti 20 eurų ir daugiau už vieną išteklių. Todėl dažniausiai duomenų bazės yra prenumeruojamos institucijų tam tikram laikotarpiui ir prieiga yra suteikiama per institucijos tinklą ar naudojantis slaptažodžiais. Mokslinę medžiagą talpinančios duomenų bazės yra itin reikalingos aukštųjų mokyklų studentams, tad visos akademinės bibliotekos prenumeruoja reikalingiausias duomenų bazes, o nacionalinė biblioteka ir viešosios bibliotekos taip pat turi prieigą prie kai kurių duomenų bazių. Norėdami naudotis mokslinėmis duomenų bazėmis kreipkitės į biblioteką, kurios registruotas vartotojas esate, arba peržiūrėkite bibliotekų tinklalapiuose esančią informaciją apie prenumeruojamas duomenų bazes.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamos užsienio duomenų bazės.

Akademinių bibliotekų prenumeruojamas duomenų bazes rasite bibliotekų tinklalapiuose.

Informacijos paieškos duomenų bazėse žingsniai:

1. Išsirinkite jums aktualią duomenų bazę. Atminkite, kad duomenų bazės gali būti specializuotos, kuriose sukaupta tam tikros tematikos informacija arba apimančios keletą temų – daugiadisciplinės. Svarbu pasirinkti tą duomenų bazę, kuri yra susijusi su jūsų tema. Jums gali prireikti ieškoti ne vienoje duomenų bazėje, kol pasirinksite tinkamiausią. Dažnai bibliotekų tinklalapiuose rasite duomenų bazių aprašus, kuriuose nurodoma, kokios tematikos išteklius galite rasti. Peržvelkite duomenų bazės turinį ir išsiaiškinkite, ar informacija susijusi su jūsų tema.

Pavyzdys:

Specializuota, apimanti tam tikrą konkrečią temą duomenų bazė Daugiadisciplinė arba universali duomenų bazė, apimanti skirtingas temas
NAXOS Music Library Academic Search Complete (EBSCO)
Viljamo Šekspyro kūriniai: Oxford Scholarly Editions Online – William Shakespeare module JSTOR

2. Išsirinkę tinkamas duomenų bazes, nuspręskite, kaip ieškosite. Svarbu žinoti, kad paieškai duomenų bazėse tikslinga mokėti išskirti reikšminius žodžius ir mokėti naudotis loginiais jungtukais bei paieškos simboliais (žr. modulį Paieškos užklausos formulavimas).

Duomenų bazės siūlo skirtingus paieškos būdus:
Paprasta paieška – ieškoma visame dokumente arba bibliografiniame įraše, gaunama daug rezultatų.
Išplėstinė paieška – užklausai pateikti naudojami keli paieškos langeliai, padeda susiaurinti paiešką ir gauti tikslesnius paieškos rezultatus.
Naršymas – galima peržiūrėti įvairius dokumentų sąrašus pagal temą, žurnalų antraštes ar kitus kriterijus. Naršoma nuo platesnių temų iki konkretaus galutinio dokumento. Toks paieškos būdas naudingas, kai norime geriau susipažinti su dominančia tema.

3. Naudokite duomenų bazėse esančius paieškos filtrus,  kuriais galite siaurinti ir patikslinti paiešką, taip pat surasti tam tikro laikotarpio ar šalies dokumentus, parinkti dokumento tipą ar kalbą. Taip pat duomenų bazės pateikia su jūsų tema susijusius terminus, kurie padeda išplėsti arba siaurinti paiešką.

Pavyzdys: su „hipoterapija“ (hippotherapy) susiję terminai duomenų bazėje Academic Search Complete (EBSCO)


4. Naudokitės duomenų bazių paruoštomis atmintinėmis, skiltimi Help arba išplėstinės paieškos skiltyje pateikiamais paaiškinimais. 

5. Konsultuokitės su bibliotekų specialistais dėl paieškos duomenų bazėse.

1.4. Atvirosios prieigos ištekliai

Atviroji prieiga – galimybė pasiekti mokslo informacijos išteklius atvirai ir nemokamai internete. Šiems ištekliams taikomos Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) atvirojo turinio licencijos, užtikrinančios teisėtą ir autorių teisių nepažeidžiantį kūrinių naudojimą.

Atvirosios prieigos ištekliai gali būti straipsniai, žurnalai, knygos, talpyklos, atvirieji mokymosi ištekliai, masiniai atvirieji mokymosi kursai (Massive Open Online Courses – MOOC’s):

žurnalų sąrašą rasite atvirosios prieigos žurnalų kataloge DOAJ
el. knygų sąrašą rasite atvirosios prieigos knygų kataloge DOAB
talpyklų sąrašą rasite atvirosios prieigos talpyklų kataloge OpenDOAR
atvirieji švietimo  ištekliai – OER Commons
masiniai atvirieji mokymosi kursai (Massive Open Online Courses – MOOC’s), pavyzdžiui, nemokami virtualūs kursai Harvardo universitete. 

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje pateikiami atvirosios prieigos ištekliai

Atminkite, kad yra nesąžiningų asmenų, kurie prisidengdami atvirąja prieiga leidžia abejotinos kokybės žurnalus, grobuoniškus žurnalus, suklastotos tapatybės žurnalus, todėl naudokitės tik tais atvirosios prieigos ištekliais, kuriuos randate bibliotekų, aukštųjų mokyklų, ir kitų, prieigą prie informacijos teikiančių įstaigų, tinklalapiuose.


1.5. Google Mokslinčius

Google Mokslinčius (Google Scholar ) – paieškos sistemos Google teikiama paslauga mokslinės informacijos paieškai. 

Naudodamiesi šiuo įrankiu galite ieškoti įvairių disciplinų mokslinių straipsnių internete. Google Scholar pateikia nuorodas į originalų straipsnio šaltinį, tačiau netikrina ir nevertina, ar turinys atitinka mokslinio straipsnio reikalavimus, todėl  galite rasti straipsnius, kurie tik atrodo kaip moksliniai, tačiau yra publikuoti abejotinos vertės ir reputacijos žurnaluose,  kurie nėra recenzuojami, o autoriai nėra pripažinti savo srities profesionalais. 

Straipsnius, ypač moksliniams tikslams, reikėtų rinktis labai atidžiai, nes:
 informacija gali būti nepatikima;
pasenusi arba neatnaujinta;
nepagrįsta, neparemta jokiais moksliniai faktais, argumentais ar įrodymais;
šališka arba neteisinga;
subjektyvi, išreiškianti tam tikrą požiūrį, pavyzdžiui, politines pažiūras.

Mokėdami vertinti ir atsirinkti informaciją (žr. modulį Informacijos atranka ir vertinimas) galime surasti ir naudingos informacijos: mokslinius žurnalus duomenų bazėse, atvirosios prieigos ištekliuose ir leidėjų puslapiuose bei peržiūrėti straipsnyje cituojamus ir straipsnį cituojančius šaltinius. Tačiau šis įrankis nėra skirtas išsamiai temos analizei, kuri atliekama rengiant  mokslinius rašto darbus

Privalumai:
paprasta ir lengva naudotis;
laisvai prieinama paieškos sistema;
nuorodos į viso teksto dokumentus;
galima peržiūrėti susijusius straipsnius;
galima saugoti dokumentus savo Google Scholar  bibliotekoje (Mano biblioteka).

Trūkumai:
didžiuliai kiekiai rezultatų;
ribotos galimybės filtruoti rezultatus – pavyzdžiui, negalite peržiūrėti tik recenzuojamų ar viso teksto dokumentų;
rezultatai pateikiami remiantis žurnalų reitingais;
tik dalis dokumentų yra laisvai prieinami;
nevykdoma dokumentų atranka – rasite ir mokslinius, ir abejotinos vertės dokumentus.

 Pavyzdys: Feline reactions to bearded men. 

Šis straipsnis yra randamas Google Scholar,  nes turi moksliniam straipsniui būtinas dalis – santrauką, metodologiją, rezultatus (pateikiami tyrimo duomenys), išvadas ir cituotų šaltinių sąrašą, nors šis straipsnis nėra mokslinis – parašytas satyros stiliumi su humoro elementais ir dedikuotas mylimam katinui.

 Google Scholar naudoja automatizuotą programinę įrangą, kuri „atpažįsta“ mokslinius straipsnius pagal tam tikrus nustatytus kriterijus,  tačiau netikrina turinio  ir nevertina straipsnio mokslinės vertės, todėl straipsnis ir pateikiamas rezultatų sąraše. 

Moksliniam darbui rekomenduojama naudotis duomenų bazėmis ir recenzuojamų žurnalų straipsniais – žurnalais, kurių straipsnius skaito ir kritiškai vertina tos srities profesionalai ir  raštu pateikia recenziją, rekomenduojančią medžiagą publikuoti, prieš publikuojant taisyti arba nepublikuoti (daugiau sužinosite modulyje Informacijos šaltiniai). 

2. Informacijos šaltiniai

Rengiant rašto darbus paprastai remiamasi mokslinėmis publikacijomis, kurios yra rezenzuojamos  (angl. peer–reviewed) ir skelbiamos moksliniuose leidiniuose. Tai reiškia, kad mokslinių žurnalų redakcijos ir mokslinės leidyklos kviečia recenzentus, – paprastai du arba tris atitinkamos srities žymiausius tyrėjus ir ekspertus,  – kurie išanalizuoja publikavimui pateiktą medžiagą dėl duomenų ir išvadų pagrįstumo, kokybei, originalumui nustatyti, ją kritiškai įvertina ir raštu pateikia recenziją, rekomenduojančią medžiagą publikuoti, prieš publikuojant taisyti arba nepublikuoti. Recenzavimo praktika užtikrina kokybę, tačiau straipsnio publikavimas užtrunka.

Rašto darbui nepatartina naudoti vadinamuosius populiariuosius arba bulvarinius žurnalus. Tai straipsniai iš bulvarinės ar, kitaip tariant, populiariosios spaudos. Jie yra žymiai mažiau patikimi nei moksliniai šaltiniai, dažnai rašomi autorių, kurie yra menkesnės kompetencijos toje srityje, apie kurią rašo. Be to, skirti bendrai auditorijai, neperžiūrimi ekspertų, nepateikia bibliografinių išnašų.

Kaip atskirti žurnalus?

Moksliniai žurnalai:
parašyti tos srities profesionalų naudojant formalią, mokslinę kalbą;
dažniausiai nebūna komercinių reklamų;
pateikiami grafikai, schemos, lentelės, tyrimų duomenys;
♦ pateikiami citavimai, išnašos, bibliografinių nuorodų sąrašas;
♦ straipsniai yra didesnės apimties, nurodoma autorystė ir autoriaus mokslinis laipsnis ar profesinė veikla;
♦ spausdinami universiteto spaustuvių, bendruomenių, asociacijų ir kitų profesinių subjektų;
♦ leidžiami reguliariai, žurnalo apraše nurodytais terminais, pavyzdžiui, kas ketvirtį;
♦ pavadinimai dažnai yra formalūs, vartojami specifiniai dalyko terminai;
♦ tikslas – skleisti originalią atitinkamos mokslo srities mokslinę informaciją tarp mokslininkų ir studentų.

Pavyzdžiai:
Medicina, Visuomenės sveikata, Informacijos mokslai, Nature.

Mokslo populiarinimo  žurnalai:
♦ gali būti laikomi populiariųjų ir mokslinių žurnalų hibridais;
♦ t
alpina reklamą, kuri yra sukoncentruota ties konkrečia sritimi;
♦ savo patrauklia vaizdine medžiaga gali būti panašūs į populiariuosius (bulvarinius) žurnalus;
♦ tikslas – pateikti informaciją apie konkrečią verslo sritį ar pramonę.

Pavyzdžiai:
Mokslo populiarinimo: Mokslas ir gyvenimas, Spectrum.
Kai kurie šių žurnalų gali būti tinkami kaip papildoma medžiaga rašto darbui. Svarbu įvertinti autoriaus kompetenciją ir teksto kontekstą.

Populiarieji (bulvariniai) žurnalai:
rašomi plačiai bendrai auditorijai kasdiene kalba (publicistiniu stiliumi);
♦ talpina daug reklamos;
♦ žurnale daug vaizdinės medžiagos;
♦ išspausdinti ant blizgaus popieriaus ir turintys patrauklią išvaizdą;
♦ straipsniai dažnai yra trumpi ir gali būti anoniminiai;
♦ straipsniuose dažniausiai nėra cituojamų šaltinių ir bibliografinių nuorodų;
♦ leidžiami komercinių leidėjų, kartą per savaitę ar mėnesį;
♦ tikslas – pramoginis ir reklaminis.

Pavyzdžiai:
Žmonės, Moteris, JI, Veidas. Paprastai šie žurnalai nėra naudojami moksliniame darbe (nebent naudojami kaip tiriamieji objektai).

Dokumentų tipai:

♦ Monografija – vieno ar kelių autorių leidinys, atitinkantis mokslo bendruomenėje galiojančius mokslinio lygio (naujumo, ankstesnių tos temos tyrimų apibendrinimo, recenzavimo) kriterijus, kuriame moksliniais metodais išnagrinėta kuri nors problema ar tema, apibendrinti tyrimų rezultatai ir atskleista jų įtaka ir reikšmė mokslo srities (krypties, šakos) plėtrai.
♦ Mokslo straipsnių rinkinys – recenzuotas ir (arba) turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų, vienkartinis leidinys, kuriame skelbiami mokslo straipsniai.
♦ Konferencijų pranešimų medžiaga – mokslinių straipsnių rinkinys, išspausdintas konferencijos, kongreso, simpoziumo ar kito pasitarimo, kurio programą parengė renginio mokslinis komitetas, registruotame leidinyje (turi ISSN ar ISBN numerį); leidinyje nurodoma darbų atrankos ir (ar) recenzavimo tvarka.
♦ Enciklopedija – informacinis leidinys, kuriame pateikiama įvairių ar kai kurių mokslo ar praktikos sričių svarbiausių žinių visuma.
♦ Žinynas – leidinys, kuriame spausdinama glaustos mokslo ar praktinės veiklos susistemintos žinios.
♦ Žodynas – knyga, kurioje tam tikra tvarka (paprastai abėcėline) pateikti žodžiai, žodžių junginiai su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į kitą kalbą arba be jų.
♦ Albumas – meno kūrinių, brėžinių, nuotraukų leidinys, dažniausiai su trumpu aiškinamuoju tekstu.
♦ Metodinis leidinys – aprašas būdų bei taisyklių kokiam nors su studijų proceso organizavimu susijusiam darbui ar veiksmui atlikti.
Vadovėlis – leidinys, sistemingai aprašantis tam tikros mokslo srities ar jos dalies žinias ir skirtas toms žinioms perteikti studijų institucijoje
Žurnalas – subrošiūruotas įvairaus turinio ir paskirties periodinis leidinys. Leidžiami savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, ketvirtiniai žurnalai. Gali būti spausdinti, garsiniai, elektroniniai. Rečiau nei kartą per pusę metų pasirodantis žurnalas vadinamas tęstiniu leidiniu. Žurnalai yra visuomeniniai, laisvalaikio, sporto, technikos, referatiniai, mokslo ir kt.
♦ Mokslo žurnalas – recenzuojamas periodinis arba tęstinis leidinys, kuriame skelbiami moksliniai straipsniai, mokslinių leidinių recenzijos ir apžvalgos, taip pat mokslo įstaigų veiklos kronikos, turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų.
Laikraštis – kasdien, kelis ar vieną kartą per savaitę (rečiau – kas dvi ar keturios savaitės) pasirodantis periodinis leidinys, kuriame skelbiama operatyvi visuomeninė, politinė, socialinė, kultūrinė ir kita informacija.
Mokslo straipsnis – moksliniame leidinyje išspausdintas rašinys, skirtas mokslo srities (krypties, šakos) problemai spręsti; jame yra pateikiama problema, apžvelgiami ankstesni tos problemos tyrimai, vykdytų tyrimų metodika ir rezultatai bei išvados, taip pat nuorodos, atskleidžiančios atliktų darbų sąryšį su kitų autorių tyrimais.
Recenzija – išsami, argumentuota knygos ar mokslo darbo analizė, paskelbta mokslo arba profesiniame leidinyje.

Kada kokius šaltinius naudoti?

Šiuose leidiniuose talpinama specializuota, faktinė ar bibliografinė informacija. Naudokite žinynus ir enciklopedijas, kai bandote rasti svarbias sąvokas, reikšmingas datas, kai tema per plati ir norite ją susiaurinti, rasti apibrėžimus, dalyko bendram ar platesniam supratimui.
Mokslinės knygos itin išsamiai išanalizuoja konkrečią temą. Naudokite knygas, kai reikia daug informacijos apie temą, personaliją ar įvykį; kai norite į dalyką pažiūrėti iš platesnių perspektyvų; sužinoti, kaip kiti mokslininkai nagrinėja jūsų temą; ieškodami istorinės informacijos; nustatydami teorijas ir faktus; ieškodami klasikų mokslo traktatų ir darbų (pvz., Karlo Markso politikos veikalų).
Juose pateikiami moksliniai tyrimai, profesionalių mokslininkų ir dalyko specialistų darbai. Straipsniai moksliniuose žurnaluose dažniausiai parašyti mokslininkų ir yra patikrinami ir vertinami kitų ekspertų iš tų pačių sričių. Jie skirti studentams ir mokslininkams.
Naudokite laikraščius, kai reikia naujos informacijos apie tarptautinius, nacionalinius ar vietinius įvykius; knygų ir filmų apžvalgų, aktualių komentarų ir debatų; kai atliekate tyrimus, pvz., tam tikro įvykio pateikimą žiniasklaidoje.
Naudokite juos paremti savo poziciją faktine informacija.
Rašinių ir apybraižų rinkinys apie žmones ir jų gyvenimus. Naudokite juos, kai ieškote informacijos apie konkretų asmenį, tam tikrus jo gyvenimo faktus ir pan.
Interviu galima skaityti arba kalbėtis su žmonėmis, kurie turi žinių ir patirties iš jus dominančios srities. Jais naudokitės, kai ieškote istorijų, paremtų žmonių patirtimi; kada reikia eksperto nuomonės ir požiūrio. Kad būtų objektyviau, informaciją, gautą interviu, turėtumėte papildyti knygomis ar straipsniais jūsų tema.

3. Informacijos atranka ir vertinimas

Informacijos įvertinimas yra viena svarbiausiu informacijos paieškos proceso dalių. Ne visa informacija yra lygiavertė savo turiniu, tinkamumu ir patikimumu. Rašant mokslinį darbą (referatą, kursinį ar bakalauro darbą), ruošiantis seminarui, aktualiausia bus itin patikima, recenzuota mokslinė informacija. Ją galima papildyti ir kita informacija iš įvairių šaltinių (statistika, mokslo populiarieji straipsniai, ataskaitos ir kt.), kuri suteikia galimybę kelti įvairias hipotezes, plėtoti diskusijas. Tačiau ir pastaroji turi būti patikima bei nekelianti abejonių savo tikrumu. Mažiausius reikalavimus galite kelti asmeniniam naudojimui skirtai informacijai. Kaip vertinti žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose randamas naujienas ir kitą informaciją rasite čia.

Vertindami informaciją atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

Svarbu, jog surasti informacijos šaltiniai atitiktų Jūsų nagrinėjamą temą.

Apie dokumento atitikimą nagrinėjamai temai galite spręsti atidžiai perskaitę pagrindinę informaciją apie dokumentą: antraštę, įvadą, turinį, santrauką, naudotos literatūros sąrašą. Nebūtina skaityti viso straipsnio ar visos knygos, nes pagrindiniai duomenys suteikia gana daug pirminės informacijos apie dokumento tinkamumą.

Taip pat šiuo klausimu gali padėti ir konsultuoti mokytojas, darbo vadovas, tiriamosios srities specialistas, ekspertas, bibliotekininkas.

Be tinkamumo vertinimo svarbu įvertinti informacijos patikimumą. Internete bet kuria tema galima rasti aibę įvairios informacijos, tačiau didžioji dalis nėra tinkama mokslui ar studijoms. Internete susikurti tinklalapį ir talpinti informaciją gali bet kas.

Atsiminkite, kad informacijos, rastos mokslinėse duomenų bazėse, žurnaluose ir knygose patikimumo galima netikrinti, nes tai jau atliko šių publikacijų recenzentai.

Patikimumą vertinti reikia tų publikacijų, kurios kelia abejones (pvz., rastų Google paieškos sistemoje, laikraščių ar populiariųjų žurnalų straipsnius).

Tinkamos informacijos paieška gali pareikalauti laiko ir kritinio vertinimo gebėjimų. Taigi toliau aptariama, kaip vertinti rastus informacijos šaltinius, o tai padės lengviau atsirinkti tinkamus dokumentus mokslui ir studijoms.

Vertinant informacijos šaltinio patikimumą, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Informacijos šaltinio autoriumi gali būti vienas ar keli asmenys, įvairios valstybinės ar nevalstybinės organizacijos, institucijos. Vertindami publikacijos autoriaus kompetenciją, atkreipkite dėmesį į:

• kiek laiko autorius domisi nagrinėjama tema, kokie jo pasiekimai ir ar jis/ji yra žinomas savo srityje, kokia jo reputacija; • ryšius su kitais nagrinėjamos temos autoriais, jų reputacija, kvalifikacija ir pan.;

• turimą mokslinį laipsnį, pareigas ir/ar priklausimą mokslinei institucijai, kvalifikaciją, patirtį; • ar galima rasti kitų šio autoriaus publikacijų;

• galbūt mokytojas, dėstytojas ar temos ekspertas yra minėjęs tikrinamą autorių?

• ar autorius nėra šališkas, nepateikia propagandinės ar komercinės informacijos? Tai galima nustatyti lyginant su kitais informacijos šaltiniais. Jei abejonės pasitvirtina, tokią informaciją reikia vertinti kritiškai.

Atminkite, kad knygų ir mokslinių straipsnių autoriai yra visada lengvai nustatomi ir šie duomenys pateikiami matomoje vietoje.

Paprastų žurnalų ir laikraščių straipsnių autoriai lengvai nustatomi, tačiau gali būti abejotina jų mokslinė kvalifikacija. Atsitiktinės internete publikuotos informacijos autoriai taip pat gali būti pateikiami, tačiau daugiausia abejonių kelia jų kompetencija.

Galite bandyti pasikliauti informaciją publikavusios organizacijos reputacija, tačiau tokia informacija turėtų būti vertinama itin kritiškai.

Šie duomenys taip pat suteikia nemažai informacijos apie publikuotos informacijos patikimumą (jei leidėjas yra valstybinė organizacija, gerai žinoma ir pripažinta mokslinės informacijos leidykla – informacijos vertė didėja, o nustačius nežinomą leidėją ar jo neradus – patikimumas mažėja). Vertindami šiuos duomenis, išsiaiškinkite:

• Kas yra leidėjas (valstybinė įstaiga, universiteto leidykla, komercinis leidėjas, komercinė įmonė)? Prisiminkite, kad internete galite rasti komercinės informacijos, kuri pasižymi šališkumu, nenaudingų faktų ignoravimu ir kt. Tokia informacija moksliniame darbe nėra tinkama.

• Kokias kitas knygas, publikacijas yra išleidusi ši leidykla?

• Neretai sudėtingiausia surasti internete skelbiamos informacijos leidėjus. Dažniausiai tai yra interneto svetainės administratoriai, valdytojai. Taip pat gali būti ir publikacijų autoriai. Jiems vertinti siūloma pasitelkti anksčiau aprašytus vertinimo būdus.

Sparčiai vystantis mokslui, atrandami nauji sprendimai, tobulinamos teorijos, kuriamos naujos mokslinės paradigmos ir pan. Todėl norint naudotis patikima informacija, svarbu atkreipti dėmesį, kada informacija buvo publikuota arba atnaujinta. Vertindami šį aspektą atkreipkite dėmesį į:

• išleidimo/atnaujinimo data. Jei pateikiama kelerių metų senumo data, pabandykite ieškoti naujesnių informacijos šaltinių, kurie pateiktų pastarųjų metų mokslinius duomenis. Jei datos rasti nepavyksta, šaltiniu geriau nesinaudokite, nes galite pasinaudoti pasenusiais duomenimis.

• straipsniai publikuojami greičiau nei knygos, todėl mokslinėse duomenų bazėse tikėtina rasti naujausią informaciją (jei nebuvo atidėtas publikacijos išleidimo laikas ar žurnalui nėra taikomas embargo periodas);

• Internete dažniausiai nurodoma puslapio atnaujinimo data, o tituliniame – ir puslapio sukūrimo datos; atnaujinimo data ne visada gali garantuoti, kad informacijos turinys buvo atnaujintas (galbūt buvo tvarkomas svetainės dizainas?)

• Svarbu yra nustatyti faktinės ir statistinės informacijos publikavimo datas. Jei jų nustatyti neįmanoma, tai tas pats kaip naudotis anonimine informacija.

• Jei atliekate istoriografinį tyrimą, gali reikėti tuometinės istorinės medžiagos, todėl publikavimo data įgauna kitą reikšmę (pvz., rašant apie didžiąją Amerikos krizę, bus tinkami ir 1929 m. dokumentai kaip pirminiai istoriniai šaltiniai, ir pastarųjų metų mokslininkų publikacijos apie to meto situaciją).

Literatūros sąrašai ir nuorodos dažniausiai būdingos mokslinėms publikacijoms (tai yra vienas iš mokslinių publikacijų reikalavimų). Jos gali būti naudingos dviem aspektais:

• Savaime tai nesuteikia neabejotinos vertės statuso, tačiau gali būti kaip vienas iš teigiamų rodiklių. Mokslinėse publikacijose literatūros sąrašams ir išnašoms taikomi tam tikri reikalavimai.

• Pateiktos nuorodos suteikia galimybę surasti pirminius informacijos šaltinius ir/ar pagal juos spręsti apie publikacijos kokybę. Jei abejojate publikacijos verte, patartina naudotis pirminiais informacijos šaltiniais (esant reikalui, įvertinti ir jų patikimumą), nes kuo daugiau žmonių perrašo tą pačią informaciją, tuo labiau ji praranda savo pirminę vertę, yra iškraipoma.

Šie kriterijai gana subjektyvūs, tačiau vertinant informacijos šaltinius, į juos reikia atsižvelgti. Vertindami šiuos aspektus, atsakykite į tokius klausimus:

• Kaip yra pateikiama informacija? Ar ji pateikiama logiškai ir aiškiai?

• Koks yra dokumento rašymo stilius – mokslinis ar labiau publicistinis, naudojami paprasti žodžiai, o ne terminai? • Kas yra numanomas dokumento skaitytojas – mokslininkas ar besidomintis žmogus?

• Ar matoma, jog publikacijai parengti buvo atliekamas mokslinis tyrimas? Jei taip, ar apibūdinama, kokiais autoriais ir duomenimis rėmėsi, kokie moksliniai tyrimo metodai naudoti, ar jie tinkami nagrinėjamos temos tyrinėjimui?

• Ar pateikiami faktai, skaičiai, grindžiantys teiginius? (Faktiniai duomenys turi būti pateikiami su nuorodomis, t.y. lengvai identifikuojami jų pirminiai šaltiniai).

• Ar publikacijoje nurodyti pirminiai informacijos šaltiniai yra patikimi? Ar pavyksta juos rasti? • Ar atsispindi autoriaus asmeninis požiūris, šališkumas, asmeninių (politinių, religinių, ideologinių ir kt.) įsitikinimų propagavimas?

• Ar vertinama informacija yra recenzuota?

• Ar tyrimo išvadose remiamasi moksliniais faktais, aiškiai ir logiškai pagrindžiami rezultatai?

• Ar internete pateikiama informacija įdėta organizacijos, institucijos ar asmens svetainėje?

• Ar interneto svetainėje pateiktos nuorodos yra aktyvios ir atnaujintos?

• Ar interneto svetainės grafinis apipavidalinimas, dizainas yra tinkamas nagrinėjamai temai?

• Ar informacija yra saugoma autorių teisių ir ar nurodytas tos teisės turėtojas?