Propaganda

2. Kaip veikia propaganda?

Propagandos efektyvumas didinamas iš dalies sakant tiesą, bet nepateikiant visos informacijos, nutylint faktus. Todėl propagandą atpažinti kartais gali būti sudėtinga. Propagandoje pateikiami tam tikri teisingi faktai, tačiau pakeičiamas ar iškraipomas kontekstas. Pateiktų faktų teisingumą  galima patikrinti, tad propagandos siunčiama žinutė atrodo kaip tiesa. Tačiau taip siekiama suklaidinti.

Dažniausiai propaganda apibrėžiama negatyviame kontekste, kaip neleistinos, dezinformacija paremtos priemonės formuoti viešąją nuomonę. Propagandai apibūdinti naudojami sinonimai melas, apgaulė, iškraipymas, manipuliacija, smegenų plovimas, minčių kontrolė, psichologinis karas. Tačiau propaganda naudojama ir rinkodaros, socialiniams, švietimo tikslams. Tad propaganda gali veikti ir pozityviame kontekste – svarbiausia, kam ji yra pasitelkiama. Pavyzdžiui, rūkymo žala ant cigarečių pakelių. Tai taip pat propaganda, nes bandoma žmones paveikti emocijomis ir pakeisti jų elgesį – priversti mesti rūkyti. Tačiau dažniausiai ji naudojama neigiamiems tikslams – neapykantai ir priešiškumui kurstyti.

Propaganda, kaip specifinis komunikacijos procesas, susiduria su socialinėmis, kultūrinėmis, technologinėmis bei ekonominėmis  sąlygomis, todėl savo turiniu, komunikacine pozicija ji keičiasi ir privalo veikti šiuolaikinio individo asmenybę atitinkančiu būdu (Grigaliūnas, 2016). Propaganda dažnai asocijuojasi su Antrojo pasaulinio karo plakatais, tačiau šiuo metu ji įgavusi įvairių subtilesnių formų. Jos veikimo būdas gali būti akivaizdus kaip svastika ar subtilus kaip komentaras naujienų portale.

Propaganda gali būti skirstoma pagal objektyvumą į baltąją, pilkąją ir juodąją. Toliau – trumpai apie kiekvieną:

Baltoji propaganda.  Ji yra susijusi su maksimaliai skaidria ir atvira faktų reprezentacija. Pasitelkiama įvairioms socialinėms programoms ir iniciatyvoms. Baltoji propaganda siekia pateikti įvairių, nepriklausomų ekspertų, atspindinčių pagrindines nuomones, išvadas. Tačiau didėjant konkurencijai tarp įvairių visuomeninių ir verslo organizacijų nustatyti požiūrio teisingumą tampa vis sunkiau, o ekspertų požiūriai tais pačiais klausimais vis labiau skiriasi. Todėl baltąja propaganda vadiname ketinimą ir pastangą neiškraipyti  faktų ir pateikti argumentuotus paaiškinimus. Dažniausiai baltoji propaganda kalba apie savo šalies, kompanijos, organizacijos pasiekimus ir yra pozityvi. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublika save viešina ir demonstruoja kaip tiltą tarp Vakarų ir Rytų, kur egzistuoja palankus investicijoms klimatas ir garantuojamas finansinis saugumas. Tai propaganda, nors ir remiasi teisinga informacija apie nuolatos tobulinamus transporto koridorius.

Pilkoji propaganda. Jos atstovai sąmoningai susieja patvirtintus faktus su nepatvirtintais, pateikia tik sau palankią interpretaciją, sąmoningai iškraipo įvykio kontekstą. Pilkoji propaganda intensyviai taikoma valdomuose informaciniuose, politiniuose ar ekonominiuose konfliktuose. Pilkoji propaganda formuoja vienpusį požiūrį į objektą, vengia kritiškumo. Tokia propaganda, pavyzdžiui, teigia, kad sava kariuomenė visados teisi. Šios propagandos atstovai vengia lygiaverčio atviro dialogo, demaskavimo, tačiau vis dėlto nepateikia vienpusio melo, todėl palieka galimybę keisti savo nuostatas. Plačiai pilkoji propaganda paplito Rusijos televizijos kanaluose ORT ir RTV prezidento Vladimiro Putino valdymo metais, kai bet kokia informacija apie Putiną ir Rusiją buvo pateikiama pozityviai, net jei tarptautinis forumas griežtai kritikuodavo Rusiją dėl tam tikrų sprendimų.

Juodoji propaganda. Ji remiasi sąmoninga įvykių bei faktų falsifikacija ir melu. Juodoji propaganda ypač buvo paplitusi nacistinėje Vokietijoje, kurioje buvo taikomi įvykių inscenizacijos metodai. Pavyzdžiui, nacistai, persirengę sovietų kareivių uniformomis, nusiaubdavo Lenkijos pafrontės kaimus, taip gąsdindami artėjančiu komunistiniu valdymu ir jo pasekmėmis. Juodoji propaganda remiasi ir juodosiomis technologijomis. Pavyzdžiui, rinkimų metu oponento vardu išplatinama informacija arba inscenizuojami įvykiai, kurie vėliau labai komplikuoja oponento galimybes būti išrinktam. Juodoji propaganda ir juodosios technologijos daugelyje demokratinių šalių yra persekiojamos teisiškai.

Parengta pagal Gintauto Mažeikio metodinį leidinį Propaganda. Šiauliai, 2006.