3. Citavimas

Rašant akademinius darbus, labai svarbu teisingai naudoti kitų autorių idėjas, duomenis ir tekstus. Tai padeda pademonstruoti Jūsų gebėjimą atsirinkti patikimą informaciją ir išvengti plagiato. 

Citavimas – tai kitų autorių minčių, duomenų ar teiginių panaudojimas savo darbe, tiksliai nurodant šaltinį. 

Citavimo tikslai: 

  • pademonstruoti gebėjimą atsirinkti patikimą, mokslinę informaciją; 

  • sustiprinti ir pagrįsti argumentus, teikti pavyzdžius;  

  • parodyti kritinį mąstymą bei gebėjimą interpretuoti šaltinius; 

  • suteikti galimybę skaitytojui surasti pirminę informaciją; 

  • išvengti plagiato.

 

Svarbu: Citata negali būti tik teksto „puošmena“ ar vietos užpildymas. Ji privalo turėti aiškią paskirtį ir būti aptarta tekste, paaiškinant, kodėl ją pasirinkote ir kaip ji siejasi su tema. Aptarimas neturėtų būti citatos atkartojimas ar interpretavimo gebėjimų demonstravimas. 

Literatūros tipai: 

Renkantis šaltinius savo darbui, svarbu atsižvelgti į jų patikimumą ir mokslinį lygį. Rienecker ir Jørgensen (2003), mokslinės literatūros šaltinius skirsto į 3 tipus: 

  • Pirminė literatūra – empiriniai, asmeniniai šaltiniai (laiškai, dienoraščiai, atvejo analizės). 

  • Antrinė literatūra – apima kitų pirminių šaltinių analizes ir interpretacijas. Yra recenzuojama ir laikoma moksline (pvz., įvairios koncepcijos, teorijos, metodologijos ar recenzuoti straipsniai). 

  • Tretinė literatūra – apibendrina antrinę literatūrą ir suteikia bendrą temos vaizdą (pvz., vadovėliai, enciklopedijos). 

Rekomenduojama daugiausia remtis patikima, moksliškai pripažinta pirminio ir antrinio lygio literatūra. Tretinė literatūra praverčia, kai reikia gauti visumos vaizdą, tačiau kaip citavimui tinkama literatūra ja paprastai nerekomenduojama naudoti. 

Kad išvengtumėte plagiato, akademinėje bendruomenėje pripažįstami keli teksto komponavimo būdai, kuriuos naudojant būtina nurodyti šaltinius:

1. Citavimas.      

Visos citatos turi būti tikslios, nurašomos pažodžiui, net ir esant klaidų pirminiame šaltinyje. 

Citavimo būdai pagal teksto ilgumą: 

  • Trumpos citatos: Iki 40 žodžių. Jos tekste išskiriamos kabutėmis, o nuoroda į šaltinį rašoma skliausteliuose.  
  • Ilgos citatos: Daugiau nei 40 žodžių. Priklausomai nuo naudojamo citavimo stiliaus, tokios citatos gali būti pateikiamos atskiroje pastraipoje be kabučių.  

Citatos pateikimas tekste: 

  • Citatos įkomponavimas į tekstą: Pvz., Pasak Rogers (2018, p. 58), „cituojamas tekstas“. 
  • Šaltinio pateikimas skliausteliuose citatos pabaigoje: Pvz., „Cituojamas tekstas“ (Rogers, 2018, p. 58). 

 

2. Perfrazavimas 

Tai vienas labiausiai pripažįstamų teksto komponavimo būdų akademiniame pasaulyje. Kuomet teksto mintys ar idėjos perteikimas savais žodžiais ir savitu stiliumi, nenukrypstant nuo turinio esmės.  

Perfrazavimo rekomendacijos: 

  • Nenaudojamos kabutės: Jos naudojamos tik tada, jei paliekami autoriaus naudoti žodžiai ar terminai, kurių neįmanoma perfrazuoti neiškraipant esmės. 
  • Savas stilius ir žodžiai: Naudojami kiti, tą pačią reikšmę turintys žodžiai (sinonimai) ir kitokia sakinių struktūra nei perfrazuojamame tekste. Svarbu: Vos keleto žodžių pakeitimas sakinyje sinonimais yra laikomas plagiatu. 
  • Nepridėkite papildomo turinio: Draudžiama sugalvoti papildomo turinio, kurio perfrazuojamame tekste nėra. 
  • Nurodykite šaltinį: Būtinai nurodomas šaltinis tiek tekste, tiek literatūros sąraše. Dėl tikslumo rekomenduojama nurodyti ir puslapius. 
  • Santrumpa „plg.“: Perfrazuojant autoriaus teiginį, skliaustuose gali būti įterpiama žodžio „pagal“ santrumpa „plg.“ (pvz., (plg. Aliūkaitė et al., 2016, p. 25)). 
  • Rašymas iš galvos: Rekomenduojama perfrazuojant nežvilgčioti į turimą šaltinį, o rašyti iš atminties. Tik po to pasitikrinti, ar nenukrypote nuo pagrindinės minties ir eiliškumo. Nuolatinis žiūrėjimas į tekstą gali sąlygoti sakinių struktūrų panašumą ir nulemti plagiatą. 

Pavyzdys: Įsivaizduokite, kad perskaitėte knygą ir norite apie ją papasakoti draugams savais žodžiais. Apie skyrių pasakojate iš eilės, savais žodžiais, nurodote kas parašė knygą – tai būtų perfrazavimas.

3. Referavimas. 

Tai trumpas, laisvesnis svetimo teksto minčių ir informacijos išdėstymas. Referuojant leidžiama pasirinkti tik rašomam darbui aktualias teksto dalis ir keisti jų eilės tvarką. Tai skiriasi nuo perfrazavimo, kuris reikalauja išlaikyti turinio eiliškumą. 

Referavimo taisyklės: 

  • Pasirinkimas ir eilės tvarkos keitimas: Galite laisviau komponuoti tekstą, pasirinkdami ir keisdami informacijos eilės tvarką. 
  • Būtina nurodyti šaltinį: Kaip ir cituojant ar perfrazuojant, referuojant būtina pateikti nuorodas į autorius ir teksto puslapius. Priešingu atveju, tai bus laikoma plagiatu.