Print bookPrint book

Autorių teisės ir citavimas

Site: VU laisvai prieinami kursai
Course: Medijų ir informacinis raštingumas
Book: Autorių teisės ir citavimas
Printed by: Гість-користувач
Date: Tuesday, 3 February 2026, 5:40 PM

Description

Darbas su informacija neapsiriboja jos paieška ir atranka. Naudojantis kitų sukurtu turiniu (nesvarbu, ar tai būtų moksliniai straipsniai, knygos ar pranešimai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, vizualinė informacija), svarbu išmanyti etiškus informacijos naudojimo principus, laikytis autorių ir gretutinių teisių ir nepamiršti nurodyti tikrojo autoriaus. Šiame modulyje bus supažindinama, kaip tinkamai naudoti informaciją, kad nebūtų pažeistos autorių teisės.

Atlikdami užduotis, rašydami rašto darbus mokykloje, universitete ar kurdami turinį internetinėse medijose nepamirškite, kad jūsų darbai tiek vienur, tiek kitur turi būti originalūs, savarankiškai parašyti kūriniai, o naudodamiesi kitų autorių darbais privalote tai įvardyti, nurodyti, cituoti. Kito autoriaus darbo panaudojimas nenurodant tikrosios autorystės traktuojamas kūrinio pasisavinimu, plagiatu; už kurį akademinėje etikoje baudžiama griežčiausia bausme – pašalinimu iš mokslo įstaigos, mokslinės laipsnio panaikinimu. O kaip su svetimo turinio panaudojimu internete, socialinėse medijose? Įstatymų numatyta tvarka už tai skiriamos baudos.



Table of contents

1. Autorių teisės

Autorių teisės -  tai turtinės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą intelektinį kūrinį. Autorių teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Kūrinys yra laikomas autorių teisių objektu jeigu atitinka originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos  kriterijus.

Įstatymas išskiria kelias grupes objektų, kuriems autorių teisių apsauga netaikoma:

  • idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; 
  • teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
  • oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; 
  • įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; 
  • folkloro kūriniai;
  • bet kokia medžiaga, gauta atgaminus vaizduojamąjį meno kūrinį nustojus galioti autorių teisių į tą kūrinį terminui, išskyrus atvejus, kai po atgaminimo gauta medžiaga yra originali (autoriaus, atgaminančio kūrinį, intelektinis kūrinys).

Autorių teisės yra skirstomos į turtines ir neturtines.

Turtinės autorių teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t. y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Turtinės autorių teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims, suteikiamos naudoti licencijos pagrindu, paveldimos pagal įstatymą. Lietuvoje turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.
Neturtinės autorių teisės pripažįstamos tik pačiam autoriui. Šios teisės yra neperduodamos ir nepaveldimos, nes yra neatsiejamai susijusios su autoriaus asmenybe. Neturtinės teisės yra saugomos neterminuotai. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi autorystės teisė, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę.

 

Kadangi idėjos ir mintys nėra saugomas autorių teisių objektas, tai jos gali būti naudojamos be autoriaus sutikimo. Tačiau teiginiai, pažodžiui atkartojantys kitų autorių mintis, turėtų būti pateikiami kaip citata. Galima šiuos teiginius išdėstyti ir ne pažodžiui, t. y. perfrazuojant ar interpretuojant, tačiau kaip ir pirmuoju atveju, atskleidžiant šaltinį. Viešai skelbti kūrinio tekstą moksliniame darbe, naudojant kito autoriaus originalias idėjas ar mintis ir nenurodant jų autoriaus, yra neetiška. Todėl dera literatūros šaltiniuose nurodyti, kokiais autoriais ir jų darbais remtasi rašant mokslinį darbą. Paprastai perpasakojant kitų autorių mintis skliausteliuose nurodoma autoriaus pavardė (jei autoriaus nėra, rašomas šaltinio pavadinimas), šaltinio publikavimo metai ir, jei cituojama konkreti teksto dalis, – puslapis.

Atvirojo turinio licencijos / Kūrybinių bendrijų licencijos

Atvirojo turinio licencijų taikymas leidžia užtikrinti, kad kiti asmenys galėtų teisėtai naudoti internete esančius kūrinius turtinių autorių teisių subjektų nurodytomis sąlygomis. 

Šiomis licencijomis žymimą turinį leidžiama atsisiųsti ir naudotis juo su tam tikrais apribojimais. Bendrasis žymėjimas yra šis  (dvi C raidės apskritime). Žymėjimas papildomas priklausomai nuo priskyrimo vienai iš šešių galimų skirtingų licencijų būdų (pateikiama lentelėje žemiau). 

Visais šių licencijų naudojimo atvejais būtina nurodyti pirminio kūrinio autorių. 

Licencijų žymėjimas ir naudojimosi sąlygos (parengta pagal Kūrybinių bendrijų (CC licencijų) aprašus)

Viešosios srities žymuo (angl. public domain)

Viešajai sričiai priskiriami objektai yra (teisiškai) laisvai prieinami naudoti visuomenei. 

Viešajai sričiai priskiriamų objektų galite rasti Vilniaus universiteto bibliotekos Skaitmeninėse kolekcijose. Norėdami rasti viešajai sričiai priskiriamus dokumentus galite pasirinkti licencijos filtrą "Viešoji sritis".

Kūrybinių bendrijų puslapyje rasite daugiau informacijos apie šias licencijas. 

2. Akademinė etika

Akademinė etika – tai visuma vertybių, principų ir elgesio normų, kurių laikosi akademinės bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai – vykdydami studijų, mokslinių tyrimų, kūrybinę bei administracinę veiklą. Ji grindžiama sąžiningumu, atsakomybe, pagarba, teisingumu ir patikimumu. 

Pagrindiniai akademinės etikos principai 

  • Sąžiningumas – neapgaudinėti, neplagijuoti, nenaudoti svetimų idėjų kaip savo. (Pvz., cituojant ar perfrazuojant mokslinį šaltinį visada nurodyti autorių ir kitus reikalingus duomenis pagal pasirinktą citavimo stilių.) 

  • Atsakomybė – prisiimti atsakomybę už savo darbą, rezultatus, klaidas ir veiksmus. 

  • Teisingumas - visus vertinti vienodai, vengti šališkumo, diskriminacijos. 

  • Pagarba - laikytis pagarbaus tono bendraujant su dėstytojais, kolegomis, tyrimų dalyviais. Gerbti kitų idėjas ir pastangas. 

  • Patikimumas – būti nuosekliam, laikytis pažadų, terminų, duotų įsipareigojimų. 

  • Skaidrumas – atvirai pristatyti tyrimų metodus, duomenis ir rezultatus. Neslėpti klaidų ar nepalankių faktų. 

  • Objektyvumas – priimant sprendimus vadovautis faktais ir argumentais, o ne asmeniniais interesais. 

 

Akademinės etikos svarba studentams 

Studentams akademinė etika reiškia: 

  • Sąžiningai atlikti rašto darbus, neplagijuoti. 

  • Nerašyti rašto darbų už kitus ar su draudžiama pagalba. 

  • Teisingai cituoti šaltinius. 

  • Elgtis pagarbiai auditorijoje ir diskusijose. 

  • Atsakingai vertinti savo mokymosi rezultatus.

Pažeidus akademinę etiką ( pvz., nusižiūrėjus, plagijavus, pateikus netikrus duomenis) gali būti taikomos drausminės nuobaudos: nuo įspėjimo iki pašalinimo iš studijų. 

Akademinė etika moksliniuose tyrimuose 

Mokslininkams akademinė etika reiškia: 

  • Autorių teisių gerbimą (nepasisavinti kitų darbų). 

  • Duomenų patikimumą (neklastoti tyrimų rezultatų). 

  • Objektyvumą ir nepriklausomumą (neleisti, kad tyrimus paveiktų finansiniai ar asmeniniai interesai). 

  • Pagarbą tyrimo dalyviams (ypač kai tai žmonės – saugoti jų privatumą, gauti sutikimus). 

 

Akademinės etikos reglamentavimas 

Daugelyje universitetų egzistuoja: 

  • Akademinės etikos kodeksas – dokumentas, kuriame apibrėžtos vertybės, elgesio normos, pažeidimų rūšys ir atsakomybė. 

Vilniaus universitete 2006 m. priimtas VU Akademinės etikos kodeksas, kuris nuolat atnaujinamas. Paskutinė redakcija patvirtinta 2024 m. balandžio 16 d. Kodeksas taikomas visiems Vilniaus universiteto bendruomenės nariams. Remiantis šiuo kodeksų Vilniaus universitete siekiama studijų ir mokslinės veiklos skaidrumo, bei sąžiningumo. Jame įtvirtinti etiško elgesio principai ir atsakomybė už jų nesilaikymą. 

  • Etikos komisijos – nagrinėja galimus pažeidimus, sprendžia ginčus ir padeda išlaikyti etikos standartus. 

Plagiatas

Plagiatas – tyčinis ar netyčinis (dėl nežinojimo) atradimo, išradimo, mokslo, meno, literatūros kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimas ir paskelbimas savo vardu, tinkamai nenurodant darbo šaltinio autoriaus. Norint išvengti plagiato, studijų ir mokslo darbuose kitų autorių kūrinius reikia naudoti etiškai, aiškiai atskiriant darbo autoriaus mintis ir kitų autorių publikuotą informaciją. Kiekvienas autorius asmeniškai atsako už darbo autorystę ir tinkamą naudotų šaltinių citavimą.

 Plagijavimo motyvai 

  1. supratimo, informacijos ir įgūdžių trūkumas; 

  1. greito rezultato tikėjimasis (sutaupo laiko, gauna geresnį pažymį); 

  1. netinkamas laiko planavimas; 

  1. negebėjimas atsirinkti informacijos šaltinius.

Plagijavimo būdai

  1. Kopijavimas - rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis. 

  1. Netinkamas perfrazavimas – rašto darbas ar jo dalys yra parašytos perfrazuojant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio. 

  1. Netinkamas citavimas – rašto darbo tekste, lentelėse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant šaltinio ir neteisingai pateikiant citavimo elementus (išskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus). 

  1. Saviplagiatas -  savo paties kūrinio dalies atkartojimas nenurodant (necituojant) pirminio publikavimo šaltinio.  

  1. Sukčiavimo atvejai - klaidingai pateikti duomenys: neteisingai nurodytas informacijos šaltinis ar autorius. 

Saviplagiato tipai 

  1. Savo paties anksčiau publikuoto straipsnio pakartotinis publikavimas apie tai neinformavus skaitytojo ir žurnalų leidėjų; 

  1. Savo paties bendro tyrimo medžiaga pateikiama atskiromis, mažesnėmis dalimis, norint padidinti publikacijų skaičių; 

  1. Savo paties anksčiau (ne)publikuotų teksto dalių panaudojimas.

Saviplagiatas nelaikomas neetišku

  1. Jei anksčiau paskelbta medžiaga turi būti pateikta naujiems tyrimams ir pasiektiems rezultatams pagrįsti. 

  1. Anksčiau paskelbta medžiaga turi būti pateikta siekiant paskelbti naujus argumentus arba naujas išvadas. 

  1. Darbas skelbiamas kitai auditorijai (pvz. medžiaga buvo skelbiama tik vietinėje konferencijoje, o vėliau pakartojama tarptautinėje konferencijoje.

Plagiato patikra

Nuo 2023 m. įdiegta plagiato patikros programa Turnitin, kuri atpažįsta  DI.

VU Akademinės etikos kodeksas apie plagiatą:

19. Universitete draudžiamas plagijavimas, kuriam būdingi šie požymiai: 
 
19.1. asmuo, nenurodydamas šaltinio, naudoja kitų asmenų, dirbtinio intelekto ar kitų panašaus pobūdžio technologinių priemonių pagalba sugeneruotas idėjas, iliustracinę medžiagą, ištraukas iš rašytinio ar nerašytinio (vaizdo, garso ar kt.) šaltinio, kitokią informaciją; Papunkčio pakeitimai: Vilniaus universiteto senato 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. SPN-25.  
 
19.2. asmuo savo vardu pateikia darbą, kuriame naudoja kito asmens parengto darbo, dirbtinio intelekto ir kitų panašaus pobūdžio technologinių priemonių pagalba sugeneruotus teiginius, nežymiai pakeisdamas žodžius ar sakinių struktūras, nenurodydamas šaltinio arba jį nurodydamas netiksliai; Papunkčio pakeitimai: Vilniaus universiteto senato 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. SPN-25.  
 
19.3. asmuo pateikia kito asmens rašytą tekstą be citavimo ženklų arba kito pobūdžio išskyrimo;  
 
19.4. asmuo atlieka akademinį tiražavimą ir kitokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad plagijavimo draudimas buvo pažeistas. 
 
20. Universiteto kamieniniai akademiniai padaliniai gali numatyti papildomas ar konkretesnes citavimo taisykles.

3. Citavimas

Rašant akademinius darbus, labai svarbu teisingai naudoti kitų autorių idėjas, duomenis ir tekstus. Tai padeda pademonstruoti Jūsų gebėjimą atsirinkti patikimą informaciją ir išvengti plagiato. 

Citavimas – tai kitų autorių minčių, duomenų ar teiginių panaudojimas savo darbe, tiksliai nurodant šaltinį. 

Citavimo tikslai: 

  • pademonstruoti gebėjimą atsirinkti patikimą, mokslinę informaciją; 

  • sustiprinti ir pagrįsti argumentus, teikti pavyzdžius;  

  • parodyti kritinį mąstymą bei gebėjimą interpretuoti šaltinius; 

  • suteikti galimybę skaitytojui surasti pirminę informaciją; 

  • išvengti plagiato.

 

Svarbu: Citata negali būti tik teksto „puošmena“ ar vietos užpildymas. Ji privalo turėti aiškią paskirtį ir būti aptarta tekste, paaiškinant, kodėl ją pasirinkote ir kaip ji siejasi su tema. Aptarimas neturėtų būti citatos atkartojimas ar interpretavimo gebėjimų demonstravimas. 

Literatūros tipai: 

Renkantis šaltinius savo darbui, svarbu atsižvelgti į jų patikimumą ir mokslinį lygį. Rienecker ir Jørgensen (2003), mokslinės literatūros šaltinius skirsto į 3 tipus: 

  • Pirminė literatūra – empiriniai, asmeniniai šaltiniai (laiškai, dienoraščiai, atvejo analizės). 

  • Antrinė literatūra – apima kitų pirminių šaltinių analizes ir interpretacijas. Yra recenzuojama ir laikoma moksline (pvz., įvairios koncepcijos, teorijos, metodologijos ar recenzuoti straipsniai). 

  • Tretinė literatūra – apibendrina antrinę literatūrą ir suteikia bendrą temos vaizdą (pvz., vadovėliai, enciklopedijos). 

Rekomenduojama daugiausia remtis patikima, moksliškai pripažinta pirminio ir antrinio lygio literatūra. Tretinė literatūra praverčia, kai reikia gauti visumos vaizdą, tačiau kaip citavimui tinkama literatūra ja paprastai nerekomenduojama naudoti. 

Kad išvengtumėte plagiato, akademinėje bendruomenėje pripažįstami keli teksto komponavimo būdai, kuriuos naudojant būtina nurodyti šaltinius:

1. Citavimas.      

Visos citatos turi būti tikslios, nurašomos pažodžiui, net ir esant klaidų pirminiame šaltinyje. 

Citavimo būdai pagal teksto ilgumą: 

  • Trumpos citatos: Iki 40 žodžių. Jos tekste išskiriamos kabutėmis, o nuoroda į šaltinį rašoma skliausteliuose.  
  • Ilgos citatos: Daugiau nei 40 žodžių. Priklausomai nuo naudojamo citavimo stiliaus, tokios citatos gali būti pateikiamos atskiroje pastraipoje be kabučių.  

Citatos pateikimas tekste: 

  • Citatos įkomponavimas į tekstą: Pvz., Pasak Rogers (2018, p. 58), „cituojamas tekstas“. 
  • Šaltinio pateikimas skliausteliuose citatos pabaigoje: Pvz., „Cituojamas tekstas“ (Rogers, 2018, p. 58). 

 

2. Perfrazavimas 

Tai vienas labiausiai pripažįstamų teksto komponavimo būdų akademiniame pasaulyje. Kuomet teksto mintys ar idėjos perteikimas savais žodžiais ir savitu stiliumi, nenukrypstant nuo turinio esmės.  

Perfrazavimo rekomendacijos: 

  • Nenaudojamos kabutės: Jos naudojamos tik tada, jei paliekami autoriaus naudoti žodžiai ar terminai, kurių neįmanoma perfrazuoti neiškraipant esmės. 
  • Savas stilius ir žodžiai: Naudojami kiti, tą pačią reikšmę turintys žodžiai (sinonimai) ir kitokia sakinių struktūra nei perfrazuojamame tekste. Svarbu: Vos keleto žodžių pakeitimas sakinyje sinonimais yra laikomas plagiatu. 
  • Nepridėkite papildomo turinio: Draudžiama sugalvoti papildomo turinio, kurio perfrazuojamame tekste nėra. 
  • Nurodykite šaltinį: Būtinai nurodomas šaltinis tiek tekste, tiek literatūros sąraše. Dėl tikslumo rekomenduojama nurodyti ir puslapius. 
  • Santrumpa „plg.“: Perfrazuojant autoriaus teiginį, skliaustuose gali būti įterpiama žodžio „pagal“ santrumpa „plg.“ (pvz., (plg. Aliūkaitė et al., 2016, p. 25)). 
  • Rašymas iš galvos: Rekomenduojama perfrazuojant nežvilgčioti į turimą šaltinį, o rašyti iš atminties. Tik po to pasitikrinti, ar nenukrypote nuo pagrindinės minties ir eiliškumo. Nuolatinis žiūrėjimas į tekstą gali sąlygoti sakinių struktūrų panašumą ir nulemti plagiatą. 

Pavyzdys: Įsivaizduokite, kad perskaitėte knygą ir norite apie ją papasakoti draugams savais žodžiais. Apie skyrių pasakojate iš eilės, savais žodžiais, nurodote kas parašė knygą – tai būtų perfrazavimas.

3. Referavimas. 

Tai trumpas, laisvesnis svetimo teksto minčių ir informacijos išdėstymas. Referuojant leidžiama pasirinkti tik rašomam darbui aktualias teksto dalis ir keisti jų eilės tvarką. Tai skiriasi nuo perfrazavimo, kuris reikalauja išlaikyti turinio eiliškumą. 

Referavimo taisyklės: 

  • Pasirinkimas ir eilės tvarkos keitimas: Galite laisviau komponuoti tekstą, pasirinkdami ir keisdami informacijos eilės tvarką. 
  • Būtina nurodyti šaltinį: Kaip ir cituojant ar perfrazuojant, referuojant būtina pateikti nuorodas į autorius ir teksto puslapius. Priešingu atveju, tai bus laikoma plagiatu. 

4. Informacijos tvarkymo programa "Zotero"

Zotero yra puikus įrankis, padedantis automatizuoti citavimo procesą. Tai nemokama atvirojo kodo programa, kuri leidžia: 

  • Kaupti šaltinius: išsaugoti knygų, straipsnių, tinklalapių ir kitų šaltinių bibliografinę informaciją. 
  • Sukurti citatas ir literatūros sąrašus: automatiškai generuoti citatas ir literatūros sąrašus pasirinktu stiliumi (pvz., APA, MLA, Chicago) rašto darbe, naudojant Microsoft Word programą. 
  • Organizuoti: tvarkyti ir ieškoti savo sukauptoje literatūros bazėje. 
     

Naudodami Zotero galite sutaupyti daug laiko cituojant rankiniu būdu ir sumažinti klaidų riziką literatūros aprašuose bei būsite užtikrinti, kad išlaikėte citavimo nuoseklumą (t.y. tai ką paminėjote tekste, atsispindės literatūros sąraše).

Praktiniai patarimai: 

  • Visada aptarkite citatą, parodykite, kodėl ji pasirinkta. 

  • Jei abejojate – geriau nurodykite šaltinį. 

  • Pasirinkite citavimo stilių darbo pradžioje ir laikykitės nuoseklumo. 

  • Remkitės patikimais, recenzuotais šaltiniais. 

  • „Auksinė taisyklė“: viename puslapyje turėtų būti ne daugiau kaip viena citata, užimanti iki 7 eilučių.