Autorių teisės ir citavimas

Svetainė:	VU laisvai prieinami kursai
Kursas:	Medijų ir informacinis raštingumas
Knyga:	Autorių teisės ir citavimas

Spausdino:	Svečio paskyra
Data:	Šeštadienis, 2024 balandžio 27, 04:36

Aprašas

Darbas su informacija neapsiriboja jos paieška ir atranka. Naudojantis kitų sukurtu turiniu (nesvarbu, ar tai būtų moksliniai straipsniai, knygos ar pranešimai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, vizualinė informacija), svarbu išmanyti etiškus informacijos naudojimo principus, laikytis autorių ir gretutinių teisių ir nepamiršti nurodyti tikrojo autoriaus. Šiame modulyje bus supažindinama, kaip tinkamai naudoti informaciją, kad nebūtų pažeistos autorių teisės.

Atlikdami užduotis, rašydami rašto darbus mokykloje, universitete ar kurdami turinį internetinėse medijose nepamirškite, kad jūsų darbai tiek vienur, tiek kitur turi būti originalūs, savarankiškai parašyti kūriniai, o naudodamiesi kitų autorių darbais privalote tai įvardyti, nurodyti, cituoti. Kito autoriaus darbo panaudojimas nenurodant tikrosios autorystės traktuojamas kūrinio pasisavinimu, plagiatu; už kurį akademinėje etikoje baudžiama griežčiausia bausme – pašalinimu iš mokslo įstaigos, mokslinės laipsnio panaikinimu. O kaip su svetimo turinio panaudojimu internete, socialinėse medijose? Įstatymų numatyta tvarka už tai skiriamos baudos.

1. Autorių teisės

Kodėl tai svarbu?

Darbas su informacija neapsiriboja jos paieška ir atranka. Naudojantis kitų sukurtu turiniu (nesvarbu, ar tai būtų moksliniai straipsniai, knygos, ar pranešimai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, vizualinė informacija), svarbu išmanyti etiškus informacijos naudojimo principus, laikytis autorių ir gretutinių teisių ir nepamiršti nurodyti tikrojo autoriaus. Šiame modulyje supažindinama, kaip tinkamai naudoti informaciją, kad nebūtų pažeistos autorių teisės.

Atlikdami užduotis, rašydami rašto darbus mokykloje, universitete ar kurdami turinį internetinėse medijose nepamirškite, kad jūsų darbai tiek vienur, tiek kitur turi būti originalūs, savarankiškai parašyti kūriniai, o naudodamiesi kitų autorių darbais privalote tai įvardyti, nurodyti, cituoti. Kito autoriaus darbo panaudojimas nenurodant tikrosios autorystės traktuojamas kūrinio pasisavinimu, plagiatu, už kurį akademinėje etikoje baudžiama griežčiausia bausme – pašalinimu iš mokslo įstaigos, mokslinio laipsnio panaikinimu. O kaip su svetimo turinio panaudojimu internete, socialinėse medijose?

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas saugo autoriaus/ių kūrinį, kuris yra apibrėžiamas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

Gretutinių teisių objektai – tiesioginis (gyvas) atlikimas, ir/ arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija.

LR Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo saugomi objektai

knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;

rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);

dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;

muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;

audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;

skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;

fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;

architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);

taikomosios dailės kūriniai;

iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;

<...> išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);

kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;

teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

Nelaikomi autorių teisių objektais

idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

folkloro kūriniai.

Kadangi idėjos ir mintys nėra saugomas autorių teisių objektas, tai jos gali būti naudojamos be autoriaus sutikimo. Tačiau teiginiai, pažodžiui atkartojantys kitų autorių mintis, turėtų būti pateikiami kaip citata. Galima šiuos teiginius išdėstyti ir ne pažodžiui, t. y. perfrazuojant ar interpretuojant, tačiau kaip ir pirmuoju atveju, atskleidžiant šaltinį. Viešai skelbti kūrinio tekstą moksliniame darbe, naudojant kito autoriaus originalias idėjas ar mintis ir nenurodant jų autoriaus, yra neetiška. Todėl dera literatūros šaltiniuose nurodyti, kokiais autoriais ir jų darbais remtasi rašant mokslinį darbą. Paprastai perpasakojant kitų autorių mintis skliausteliuose nurodoma autoriaus pavardė (jei autoriaus nėra, rašomas šaltinio pavadinimas), šaltinio publikavimo metai ir, jei cituojama konkreti teksto dalis, – puslapis.

Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus

atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;

išleisti kūrinį;

versti kūrinį;

adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Atviro turinio licencijos / Kūrybinių bendrijų licencijos

Šiomis licencijomis žymimą turinį leidžiama atsisiųsti ir naudotis juo su tam tikrais apribojimais. Bendrasis žymėjimas yra šis (dvi C raidės apskritime). Žymėjimas papildomas priklausomai nuo priskyrimo vienai iš šešių galimų skirtingų licencijų būdų (pateikiama lentelėje žemiau).

Visais šių licencijų naudojimo atvejais būtina nurodyti pirminio kūrinio autorių.

Žymėjimas ir reikšmė. Parengta pagal Kūrybinių bendrijų (CC licencijų) aprašus, daugiau informacijos čia.

Dažna situacija, kai be autoriaus sutikimo savo darbuose pakartotinai naudojama interneto platybėse rasta asociatyvi iliustracija. To įmanoma išvengti. Pateikiame pavyzdį kaip rasti turinį, kurio antrinis panaudojimas leidžiamas.

Pavyzdys: kaip Google vaizdų paieškoje atrinkti vaizdus, kuriuos galite naudoti be apribojimų arba su tam tikrais apribojimais.

2. Citavimas

Etiškas informacijos naudojimas

Išreiškiant originalų kito autoriaus tekstą (ištisą sakinį, pastraipą), autoriaus idėjas ar mintis originaliai atpasakojant, analizuojant, remiantis kitų autorių pateiktais duomenimis, yra būtina pateikti nuorodą (citavimas).

Citata – tai trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, pateikiant nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas leidžia atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.

Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta.

Jeigu cituojate kito autoriaus kūrinį ar jo dalį pažodžiui, jis turi būti aiškiai išskiriamas kabutėmis arba kursyvu.

Cituojama turi būti tiksliai. Turi aiškiai matytis cituojamos dalies pradžia ir pabaiga.

Citatos išskiriamos kabutėmis arba kursyvu ir pažymimos bibliografine nuoroda/ išnaša, nurodant autoriaus vardą, pavardę, kūrinio pavadinimą ir leidimo duomenis bei puslapį, iš kurio ėmėte citatą.

Kabučių nereikia, jei tekstą atpasakojate ar analizuojate. Šiuo atveju tik nurodote, iš kur buvo paimti duomenys.

Nuorodos reikia ir tais atvejais, kai darbe naudojamos kito autoriaus parengtos schemos, diagramos, paveikslėliai, statistiniai duomenys ir pan.

Galima cituoti praleidžiant kito autoriaus kūrinio vietas (sakinį ar žodžius), tuomet citatoje tai reikia pažymėti ženklu <...>.

2.1. Citavimo reikalavimai

Mokslinis darbas neturi priminti citatų rinkinio, sudaryto tik iš kitų autorių kūrinių ar jų dalių, nurodant šių kūrinių ar jų dalių autorius. Toks darbas nebus laikomas savarankišku.

Cituoti reikėtų negausiai ir atsakingai atrinkus. Jeigu rašote kokio nors teksto analizę, citata gali būti naudojama kaip pavyzdys. Cituojant galima parodyti, kad į analizuojamą problemą galima pažiūrėti ir kitu aspektu. Citata gali būti argumentų pagrindas. Jos turi būti aptariamos ir įvertinamos, o ne „įmetamos“ į tekstą be jokio argumentavimo.

Citavimas turi būti sąžiningas (citavimo sąžiningumą apsprendžia citavimo tikslas; sąžiningo citavimo tikslas gali būti, pvz., kitų autorių idėjų, teiginių, nuomonės atskleidimas, analizė, autorių kūrinių apžvalga, kritiškas kelių autorių idėjų gretinimas, kritinės nuomonės argumentavimas ir pan.);
Citavimo apimtis turi neviršyti citavimo tikslui reikalingo masto (galima cituoti tiek, kiek reikia, kiek būtina konkretų tikslą pasiekti);
Cituojant turi būti nurodytas citatos šaltinis ir autorius, jei jis nurodytas kūrinyje, iš kurio paimta citata;
Cituojama gali būti nedidelė kito autoriaus kūrinio dalis (išskyrus cituojant nedidelės apimties kūrinius, pvz., aforizmą, miniatiūrą);
Cituoti galima tik viešai išleistus ar kitaip viešai paskelbtus kūrinius. Kūrinio viešas paskelbimas, viešas išleidimas siejamas su pagrįsta visuomenės teise susipažinti su šiuo kūriniu.

2.2. Tekstinė išnaša

Kūrinys, iš kurio paimta citata, moksliniame darbe identifikuojamas išnaša. Tai yra trumpa nuoroda, įterpiama į tekstą skliausteliuose ar kaip pastaba pateikiama puslapio apačioje, skyriaus ar viso teksto pabaigoje. Išnašų tikslas – identifikuoti šaltinį, kurį autorius cituoja, polemizuoja, atpasakoja ar pan., bei nurodyti tikslią citatos ar perfrazuotos idėjos vietą dokumente.

Bibliografines nuorodas galima pateikti išnašose puslapio apačioje arba darbo gale.

Yra 3 išnašų pateikimo variantai:

1 variantas

Išnašos pateikiamos puslapio apačioje.

Nuoroda tekste:

Cituojamas tekstas¹... cituojamas tekstas².

Nuorodos puslapio apačioje:

¹ KAUNAS, Domas. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991, p. 16.

² ŽUKAS, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius, 1989, p. 15. ...

Jei pateikiama kartotinė nuoroda į tą patį šaltinį, jį trumpinama, pavyzdžiui:

³ KAUNAS, išnaša 1, p. 20.

2 variantas

Laužtiniuose skliausteliuose nurodomas įrašo numeris iš numeruoto bibliografinių nuorodų sąrašo darbo gale.

Nuoroda tekste: Cituojamas tekstas... [1].

Sunumeruoto bibliografinių nuorodų sąrašo, pateikto darbo gale, fragmentas:

1. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Apie knygas ir knygynėlius. Voronežas, 1918. [1], 47 p.

2. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvių knyga spaudos draudimo metu. Kultūra, 1929, nr. 5, p. 33–37.

Lenktiniuose skliausteliuose nurodomas autorius arba leidinio pavadinimas ir metai. Bibliografinės nuorodos išdėstomos pirmojo elemento, t. y. autorių ar antraščių, abėcėlės tvarka.

Nuoroda tekste:

Cituojamas tekstas... (Biržiška, 1918).

Nenumeruoto bibliografinių nuorodų sąrašo darbo gale fragmentas:

BIRŽIŠKA, Vaclovas. 1918. Apie knygas ir knygynėlius. Voronežas, 1918. [1], 47 p.

KAUNAS, Domas. 1991. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991, p. 16.

...

3 variantas

Lenktiniuose skliausteliuose nurodomas autorius arba leidinio pavadinimas ir metai. Bibliografinės nuorodos išdėstomos pirmojo elemento, t. y. autorių ar antraščių, abėcėlės tvarka.

Nuoroda tekste:

Cituojamas tekstas... (Biržiška, 1918).

Nenumeruoto bibliografinių nuorodų sąrašo darbo gale fragmentas:

BIRŽIŠKA, Vaclovas. 1918. Apie knygas ir knygynėlius. Voronežas, 1918. [1], 47 p.

KAUNAS, Domas. 1991. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991, p. 16.

...

2.3. Naudotos literatūros sąrašo sudarymas

Visuomet, kai savo išvestiniuose darbuose remiatės kitų autorių kūriniais, privalu juos ne tik cituoti, bet darbo pabaigoje pateikti šių naudotų išteklių sąrašą. Darbai kuriuose įprastai pateikiami naudotos literatūros sąrašai: referatas ar kitas rašto darbas, kurso rašto darbas, bakalauro, magistro baigiamieji darbai, disertacijos, straipsniai, studijos, monografijos, apžvalgos, recenzijos... ir visi kiti darbai, kuriuose naudojama kitų autorių intelektinė nuosavybė.

Pagrindiniai bibliografinio aprašo elementai:

Pirminė atsakomybė (autorius). Autoriaus pavardė rašoma didžiosiomis raidėmis, vardas (arba inicialas) rašomas po kablelio. Po kiekvieno asmenvardžio dedamas kabliataškis (jei keli autoriai).
Antraštė. Antraštė rašoma taip kaip šaltinyje. Antraštė išskiriama kursyvu.
Laikmenos rūšis. Nurodoma laužtiniuose skliaustuose.
Laida (leidimas). Dokumento laida yra būtinas elementas. Pateikimo forma: 5–asis leid.; 3rd ed.
Išleidimo duomenys. Tai duomenys apie išleidimo vietą, leidimą ir metus. Išleidimo vieta rašoma taip kaip pateikta dokumente. Jei jos nėra, rašoma santrumpa s.l. (sine loco – be vietos). Leidėjas nėra būtinas elementas. Jei išleidimo data nenurodyta, rašoma s.a. (sine anno – be metų). Jei išleidimo vieta ar data nustatoma iš kitų šaltinių, bet jų nėra dokumente, jos rašomos laužtiniuose skliaustuose [...].
Atnaujinimo (pataisymo) data. Būtinas elementas elektroniniams dokumentams. Rašoma po išleidimo datos. Skiriamas taškais.
Nuorodos sudarymo data. Būtinas elementas interaktyviems dokumentams kai kuriuose citavimo stiliuose. Rašoma mažąja raide laužtiniuose skliaustuose: [žiūrėta 2018 m. gegužės 11 d.].
Apimtis. Spaudinių apimtis nurodoma puslapių (lapų, skilčių ir kt.) skaičiumi, o daugiatomių leidinių – tomų skaičiumi. (206 p.; 103 lap.; 2 t.).
Prieiga. Būtinas elementas elektroniniams dokumentams. Žiniatinklio dokumentams po jos rašomas interneto adresas. (Prieiga per internetą: <http://www.mb.vu.lt>)
Standartinis numeris. Privalomas tik kai kuriuose bibliografinio aprašo stiliuose; knygoms, periodiniams. Neprivalomas aprašant dokumento dalį, straipsnius ar pan. (Knygoms ISBN 2–7654–0537–9, periodiniams leidiniams ISSN 1045–1064.).

Šie duomenys bibliografiniame apraše skiriami tašku ir tarpu (kaip paprastas tekstas), o pagal reikalavimus gali tekti kai kuriuos duomenis pakreipti kursyvu (taip daroma todėl, kad iš aprašo būtų aišku, koks šaltinis yra aprašytas, kur yra straipsnis, kur knyga, jos dalis ir t. t.), nes bibliografinis aprašas – tai leidinio, straipsnio ar kito šaltinio vizitinė kortelė.

2.4. Citavimo stiliai

Egizstuoja daugybė skirtingų citatų sudarymo stilių.

Čia pateikiami populiariausių citavimo stilių pavyzdžiai.

Citavimo stilių pavyzdžiai:

APA stilius

APA (The American Psychological Association) Amerikos psichologijos asociacijos sukurtą citavimo stilių naudoja ne vien psichologijos srities studentai, mokslininkai, tačiau ir daugybė kitų socialinių ir ne tik mokslo sričių atstovų.

Knyga

Aprašo elementai:

Pavardė, V. (Metai). Knygos antraštė: Paantraštė. Leidimo vieta: Leidykla.

Pvz.:

Kilbey, E. (2018). Vaikystė tarp ekranų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Periodinio leidinio straipsnis

Aprašo elementai:

Pavardė, V. (Metai). Straipsnio antraštė. Žurnalo antraštė, tomas (numeris), p. straipsnio puslapiai. Identifikacinis nr.(jeigu priskirtas).

Pvz.:

Dudaitė, J., ir Kairienė, B. (2017). Žiniasklaidos formuojamas požiūris į vaiko teisių įgyvendinimą. Specialusis Ugdymas, 1 (36), p. 77–95. DOI: http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i36.299

Interneto svetainė

Aprašo elementai:

Puslapio/ straipsnio pavadinimas/ Pavardė, V. (Metai, mėnuo diena). Prieiga svetainės adresas.

Pvz.:

Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kuriomis ginami paslapčių viešintojai. (2019, Balandžio 16). Prieiga https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1050059/europos-parlamentas-pritare-taisyklems-kuriomis-ginami-paslapciu-viesintojai

Harvardo stilius

Knyga

Aprašo elementai:

Pavardė, V. Metai. Knygos antraštė: paantraštė. Laida. (jei tai nėra pirmas leidimas). Leidimo vieta: Leidėjas.

Pvz.:

Berger, J. 2019. Kaip menas moko matyti. Vilnius: Kitos knygos.

Periodinio leidinio straipsnis

Aprašo elementai:

Pavardė, V. Data. Straipsnio pavadinimas. Leidinio pavadinimas, nr. x, p. x-y.

Pvz.:

Šerpytytė, A. 2010. Knygos rinkodara ir socialinės medijos: kaip parduoti knygas Y kartai. Knygotyra, t. 55, p. 140–158.

Elektroninis išteklius

Aprašo elementai:

Pavardė, V. Data. "Pavadinimas". Prieiga: <adresas> [žiūrėta data].

Pvz.:

Scharre, P. 2019. ‘Killer Apps.The Real Dangers of an AI Arms Race’. Prieiga: <https://www.foreignaffairs.com/articles/2019-04-16/killer-apps> [žiūrėta 2019 04 12].

3. Informacijos tvarkymo programos

Informacijos tvarkymo programos leidžia išsaugoti sudominusius informacijos šaltinius, lengvai juos surasti prireikus bei pasidalinti su draugais ar kolegomis.

Socialinių nuorodų žymėjimo įrankiai

Socialinių nuorodų žymėjimo įrankiai ( angl. social bookmarking tools) skirti išsaugoti internete rastos informacijos nuorodas į asmeninę biblioteką, kurioje jas galite sukelti į aplankus, pažymėti (angl. tag), aprašyti bei pasidalinti su kitais. Dažniausiai socialinių nuorodų žymėjimo įrankiai turi sinchronizavimo funkciją, tad žymėti ir prieiti nuorodas galite iš bet kurio naudojamo įrenginio.

Be to, informacijos tvarkymo įrankiai gali pasitarnauti kaip informacijos paieškos įrankiai. Pavyzdžiui, ieškodami įkvėpimo ir idėjų, kaip įsirengti miegamąjį kambarį, socialinių nuorodų žymėjimo įrankyje Pinterest rasite daugybę pasiūlymų. Tai kitų vartotojų internete surastos ir pažymėtos nuorodos.

Keletas populiariausių įrankių:

Evernote – tai tarsi darbo kalendorius internete tiek laisvalaikiui, tiek rimtam darbui, kurį galite naudoti kaip užrašinę, išsaugoti tinklalapių nuorodas, nuotraukas, vaizdo medžiagą, užrašus, momentines ekrano kopijas (angl. screenshot). Šiuo įrankiu galite rengti pristatymus ir bet kokius įrašus rodyti kaip prezentacijas prijungus telefoną ar kompiuterį prie projektoriaus. Evernote taip pat veikia kaip diktofonas ir skaitmeninių vizitinių kortelių dėklas su socialinio tinklo LinkedIn sąsaja.

Pinterest – akiai malonus įrankis ieškantiems įkvėpimo, leidžiantis išsaugoti sudominusias nuorodas paveikslėlių formatu. Galite išsisaugoti sudominusias idėjas, organizuoti jas į aplankus bei dalintis su kitais.

Diigo – paprastas, bet tikrai ne prastas įrankis, kuriame lengva išsaugoti jus sudominusius tinklalapius. Šiame įrankyje galite juos aprašyti, žymėti, organizuoti į aplankus bei dalintis su draugais ar kolegomis.

280daily – tai asmeninės informacijos tvarkymo sistema. Šiame internetiniame dienoraštyje kiekvieną dieną galite aprašyti 280 simbolių bei iliustruoti nuotrauką. Šio įrankio pagalba nepamiršite, ką veikėte praeitą savaitę, mėnesį ar metus. 280daily galite susidaryti užduočių sąrašą ir sekti savo atliekamos užduoties progresą, jei domitės sveika gyvensena – registruoti sportinius pasiekimus ar pildyti maisto dienoraštį.

Mokslinės informacijos tvarkymo programos

Rengiant mokslo darbą susiduriama su dideliais informacijos kiekiais. Nepasiklysti straipsnių, knygų dalių, vaizdo medžiagos ar kitų informacijos šaltinių kloduose padės mokslinės informacijos tvarkymo programos. Šios programos leis išsaugoti, tvarkyti, komentuoti, dalintis, cituoti informacijos šaltinius. Be to, šios programos palengvina nuobodžią ir didelių laiko sąnaudų reikalaujančią dalį – literatūros sąrašo rengimą pagal prašomo bibliografinio aprašo stiliaus standartą.

Visos mokslinės informacijos tvarkymo programos veikia panašiu principu, tad išmokus naudotis viena bus lengva įvaldyti ir likusias. Programos būna įdiegiamos į įrenginį (kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį) ir turi internetinę versiją arba turi tik internetinę versiją. Į interneto naršyklę įdiegiami papildiniai leidžia išsaugoti sudominusią informaciją, o įskiepis į MS Word automatiškai sugeneruoja citavimo nuorodą ar išnašą ir literatūros sąrašą remiantis darbe cituotais dokumentais.

Keletas populiariausių programų:

Mendeley – nemokamas informacijos tvarkymo įrankis, kuriame galite išsaugoti, tvarkyti, cituoti mokslinius darbus. Ši programa turi ir socialinį tinklą, skirtą tyrėjų bendradarbiavimui bei veikia kaip mokslinės informacijos paieškos sistema. Mendeley taip pat veikia kaip duomenų archyvas, kuriame galite saugoti savo duomenis. Ieškantiems darbo ar tyrimo finansavimo galimybių suteikiama prieiga prie naujausių skelbimų.

Zotero – nemokama informacijos tvarkymo programa. Pagrindinis šios programos pliusas yra naudojimosi paprastumas. Be to, ši programa atviro kodo, o tai reiškia, kad jūsų asmeniniai duomenys liks saugūs.

RefWorks – mokamas informacijos tvarkymo įrankis, tačiau juo nemokamai naudotis galite prisijungus prie universiteto ar Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklo. Kartu tai informacijos paieškos variklis, kuriame galite ieškoti mokslinės informacijos. Ši programa prieinama tik internete, t. y. jos negalite įdiegti į savo įrenginį. Pagrindinis RefWorks privalumas yra įskiepis į Google Docs, kuris leidžia kokybiškai rengti mokslinį darbą naudojantis tik internetiniais įrankiais.

Citavi – informacijos tvarkymo programa, turinti nemokamą ir mokamą versijas. Kartu tai ir darbo knyga, kurioje galite planuoti medžiagos analizavimo, darbo rengimo procesą bei sekti savo progresą. Ši programa – bendradarbiavimo erdvė su kolegomis ar bendramoksliais, kurioje prie vieno projekto galite dirbti visi kartu.