Spausdinti knygąSpausdinti knygą

Propaganda

Propaganda apibrėžiama kaip filosofijos, mokslo, religijos ir kt. teorijų, idėjų tyčinis ir nuoseklus skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, manipuliuoti, skatinti tam tikrus veiksmus, kurie prisidėtų prie propagandininko siekiamų tikslų. Propaganda siekiama paveikti tikslinės grupės emocijas ir nuomonę.

Lietuvai propagandos reiškinys yra svarbus, nes Rusija aktyviai vykdo prieš Lietuvą nukreiptą informacinę ir ideologinę politiką. 2017 m.  grėsmių saugumui ataskaitoje Rusijos informacinę politiką Lietuvoje vykdo jos finansuojami interneto portalai sputniknews.lt ir baltnews.lt, troliai ir botai, kurie siekia plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.


Svetainė: VU laisvai prieinami kursai
Kursai: Medijų ir informacinis raštingumas
Knyga: Propaganda
Spausdino: Svečio paskyra
Data: Penktadienis, 2020 rugpjūčio 14, 05:49

1. Kas yra propaganda?



Propaganda apibrėžiama kaip filosofijos, mokslo, religijos ir kt. teorijų, idėjų tyčinis ir nuoseklus skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, manipuliuoti, skatinti tam tikrus veiksmus, kurie prisidėtų prie propagandininko siekiamų tikslų. Propaganda siekiama paveikti tikslinės grupės emocijas ir nuomonę.
Lietuvai propagandos reiškinys yra svarbus, nes Rusija aktyviai vykdo prieš Lietuvą nukreiptą informacinę ir ideologinę politiką. Pasak 2017 m.  grėsmių saugumui ataskaitos, Rusijos informacinę politiką Lietuvoje vykdo jos finansuojami interneto portalai sputniknews.lt ir baltnews.lt, troliai ir botai, kurie siekia plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.

Rusijos propagandos ideologija

Tėvynainių teisių gynimas

Rusija krikščioniškų vertybių ir tikrosios Europos civilizacijos saugotoja

Rusiškojo pasaulio vizija

Daugiapolio pasaulio siekimas


Baltijos šalių reprezentavimas Rusijos propagandoje:

Nepavykusios

Prijaučiančios Vakarams

Pažeidžiančios žmogaus teises

Priešiškos, fašistinės


2. Kaip veikia propaganda?

Propagandos efektyvumas didinamas iš dalies sakant tiesą, bet nepateikiant visos informacijos, nutylint faktus. Todėl propagandą atpažinti kartais gali būti sudėtinga. Propagandoje pateikiami tam tikri teisingi faktai, tačiau pakeičiamas ar iškraipomas kontekstas. Pateiktų faktų teisingumą  galima patikrinti, tad propagandos siunčiama žinutė atrodo kaip tiesa. Tačiau taip siekiama suklaidinti.

Dažniausiai propaganda apibrėžiama negatyviame kontekste, kaip neleistinos, dezinformacija paremtos priemonės formuoti viešąją nuomonę. Propagandai apibūdinti naudojami sinonimai melas, apgaulė, iškraipymas, manipuliacija, smegenų plovimas, minčių kontrolė, psichologinis karas. Tačiau propaganda naudojama ir rinkodaros, socialiniams, švietimo tikslams. Tad propaganda gali veikti ir pozityviame kontekste – svarbiausia, kam ji yra pasitelkiama. Pavyzdžiui, rūkymo žala ant cigarečių pakelių. Tai taip pat propaganda, nes bandoma žmones paveikti emocijomis ir pakeisti jų elgesį – priversti mesti rūkyti. Tačiau dažniausiai ji naudojama neigiamiems tikslams – neapykantai ir priešiškumui kurstyti.

Propaganda, kaip specifinis komunikacijos procesas, susiduria su socialinėmis, kultūrinėmis, technologinėmis bei ekonominėmis  sąlygomis, todėl savo turiniu, komunikacine pozicija ji keičiasi ir privalo veikti šiuolaikinio individo asmenybę atitinkančiu būdu (Grigaliūnas, 2016). Propaganda dažnai asocijuojasi su Antrojo pasaulinio karo plakatais, tačiau šiuo metu ji įgavusi įvairių subtilesnių formų. Jos veikimo būdas gali būti akivaizdus kaip svastika ar subtilus kaip komentaras naujienų portale.

Propaganda gali būti skirstoma pagal objektyvumą į baltąją, pilkąją ir juodąją. Toliau – trumpai apie kiekvieną:

Baltoji propaganda.  Ji yra susijusi su maksimaliai skaidria ir atvira faktų reprezentacija. Pasitelkiama įvairioms socialinėms programoms ir iniciatyvoms. Baltoji propaganda siekia pateikti įvairių, nepriklausomų ekspertų, atspindinčių pagrindines nuomones, išvadas. Tačiau didėjant konkurencijai tarp įvairių visuomeninių ir verslo organizacijų nustatyti požiūrio teisingumą tampa vis sunkiau, o ekspertų požiūriai tais pačiais klausimais vis labiau skiriasi. Todėl baltąja propaganda vadiname ketinimą ir pastangą neiškraipyti  faktų ir pateikti argumentuotus paaiškinimus. Dažniausiai baltoji propaganda kalba apie savo šalies, kompanijos, organizacijos pasiekimus ir yra pozityvi. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublika save viešina ir demonstruoja kaip tiltą tarp Vakarų ir Rytų, kur egzistuoja palankus investicijoms klimatas ir garantuojamas finansinis saugumas. Tai propaganda, nors ir remiasi teisinga informacija apie nuolatos tobulinamus transporto koridorius.

Pilkoji propaganda. Jos atstovai sąmoningai susieja patvirtintus faktus su nepatvirtintais, pateikia tik sau palankią interpretaciją, sąmoningai iškraipo įvykio kontekstą. Pilkoji propaganda intensyviai taikoma valdomuose informaciniuose, politiniuose ar ekonominiuose konfliktuose. Pilkoji propaganda formuoja vienpusį požiūrį į objektą, vengia kritiškumo. Tokia propaganda, pavyzdžiui, teigia, kad sava kariuomenė visados teisi. Šios propagandos atstovai vengia lygiaverčio atviro dialogo, demaskavimo, tačiau vis dėlto nepateikia vienpusio melo, todėl palieka galimybę keisti savo nuostatas. Plačiai pilkoji propaganda paplito Rusijos televizijos kanaluose ORT ir RTV prezidento Vladimiro Putino valdymo metais, kai bet kokia informacija apie Putiną ir Rusiją buvo pateikiama pozityviai, net jei tarptautinis forumas griežtai kritikuodavo Rusiją dėl tam tikrų sprendimų.

Juodoji propaganda. Ji remiasi sąmoninga įvykių bei faktų falsifikacija ir melu. Juodoji propaganda ypač buvo paplitusi nacistinėje Vokietijoje, kurioje buvo taikomi įvykių inscenizacijos metodai. Pavyzdžiui, nacistai, persirengę sovietų kareivių uniformomis, nusiaubdavo Lenkijos pafrontės kaimus, taip gąsdindami artėjančiu komunistiniu valdymu ir jo pasekmėmis. Juodoji propaganda remiasi ir juodosiomis technologijomis. Pavyzdžiui, rinkimų metu oponento vardu išplatinama informacija arba inscenizuojami įvykiai, kurie vėliau labai komplikuoja oponento galimybes būti išrinktam. Juodoji propaganda ir juodosios technologijos daugelyje demokratinių šalių yra persekiojamos teisiškai.

Parengta pagal Gintauto Mažeikio metodinį leidinį Propaganda. Šiauliai, 2006.

3. Poveikio darymo priemonės, kurios gali būti panaudotos kaip propaganda

Generalizacija – bandymas paveikti emocijas naudojant abstrakcijas; tai viena paprasčiausių propagandos formų. Šis būdas dažnai naudojamas politikų rinkiminių kampanijų metu. Toks būdas itin veiksminga sudėtingais laikotarpiais, pavyzdžiui,  ekonominės  krizės metu. Dažnai naudojami emocionalūs apibendrinantys teiginiai:

Nusipelnėme gyventi geriau, Už ateitį, Tvarka bus, Svarbiausia žmogus.

Sąsaja su simbolika – įvaizdžio stiprinimas pasitelkiant simbolius. Pateiktame pavyzdyje matote, kad asmenį supa tam tikri simboliniai daiktai, kurie sudaro vaizdą, kad šie asmuo propaguoja simbolizuojamas vertybes.


Etiketės klijavimas – su konkrečiu asmeniu, organizacija ir pan. siejama negatyvi idėja, veiksmas, terminas.  Dažnai naudojamas sarkazmas ar pašaipos. Tai efektyvus propagandos būdas, nes priklijuotos etiketės – melagis, teroristai, korumpuotas – sunku atsikratyti.

Prieš 2012 m. rinkimus, siekdamas įgyti rinkėjų palankumą, Mittas Romney savo oponentą Baracką Obamą vadino snobu.


Bandos jausmas – sukuriamas įvaizdis, kad idėja turi platų pritarimą, todėl atmesdamas ją liksi izoliuotas ir nepritapęs.

Donaldas Trumpas savo rinkimų akcijos metu dažnai vartodavo frazę „Mane remia šimtai, tūkstančiai žmonių“. Rinkodaroje dažnai naudojamos frazės „Prekių skaičius ribotas“, „Paskubėk, liko paskutiniai vienetai“, „Tik šiandien“.

Emocinis sužadinimas – siekiama sužadinti tokias stiprias emocijas kaip baimė, pyktis, liūdesys, susierzinimas. Dažniausiai bandoma parodyti, kad vienas ar kitas reiškinys turės neigiamas pasekmes. Pasitelkiamos  žmonių baimės.

Tai „memas“, sukurtas Rusijos trolių per  2016 m. JAV prezidento rinkimus. Atliepiant augančiai Facebook socialinio tinklo įtakai politikai propagandistai tikina, kad šiame tinkle verbuojami nariai ISIS teroristiniai grupuotei. Taip bandoma bauginti ir griauti pasitikėjimą politikais, besinaudojančiais šiuo socialiniu tinklu.

Tapatinimasis su visuomene, paprastumo demonstravimas – dažnai naudojamas politikų. Demonstruojamas paprastas gyvenimo būdas, prielankumas žmonėms.


Kortų sukrovimas – pasakomi tik teigiami faktai, o neigiami faktai nutylimi. Nors argumentai, pasitelkiami naudojant šią techniką, dažniausiai yra pagrįsti, dažnai pateikiami statistiniai duomenys, kurie gali iškraipyti situaciją, nes informacija yra pateikiama išimta iš konteksto arba praleidžiant svarbius faktus. Politinių kampanijų metu kandidatas pristatomas tik iš teigiamos pusės, nutylint neigiamą.

„Latisse“ – tai blakstienų augimą skatinantis serumas. Viena iš pagrindinių preparato sudedamųjų dalių yra vaistai nuo akių ligos, vadinamos glaukoma. Šie vaistai, kaip ir daugelis kitų, gali sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip išsiliejęs regėjimas, akių sausumas, akių tinimas, bėrimas ir t. t.

Latisse

4. Troliai ir botai

Propagandos procesui persikėlus į internetinę erdvę atsirado naujos propagandos formos, žinomos kaip troliai ir botai. Jų tikslas – daryti įtaką rinkimų rezultatams, demoralizuoti, diskredituoti ar izoliuoti politinius oponentus, dalyvauti visuomenės apklausose, skleisti propagandą ir melagingas žinias.

Troliai – tai propagandininkų samdomos dešimtys  tūkstančių žmonių , kurių darbas visą dieną (ar naktį) tikslinės grupės naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose komentuoti aktualiausias naujienas, įrašus ir savo prieš bendrąją nuomonę einančiais komentarais kelti erzelį tarp interneto vartotojų, skleisti dezinformaciją, niekinti vyraujančias vertybes ir požiūrius (Grigaliūnas, 2016).

Kaip atpažinti trolį?

●       Prorusiško turinio įrašai ar žinutės

●        Rašybos klaidos

●       Dažnai moters vartotojo paskyra

●       Nedidelis skaičius sekėjų

●       Dalinasi žinutėmis @konkretaus žmogaus pavardė ar vardas, pavyzdžiui, @putin_leader;

●       Teigia, kad remiasi alternatyviais šaltiniais, tačiau jų nenurodo

●       Komentuoja ar dalinasi įrašais, žinutėmis tik tam tikra tema

 

Botas – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti su kompiuteriu dirbantis žmogus. Propagandoje botai pasitelkiami rašyti propagandinius komentarus naujienų portaluose, įrašus socialiniuose tinkluose. Šios programos generuoja skirtingus komentarus: parengiamas šablonas ir iš to šablono pergeneruojamas naujas komentaras. Tarpiniai serveriai (angl. proxy server) suteikia skirtingus IP adresus, todėl atrodo, kad komentarus rašo daugybė skirtingų žmonių. Pavyzdžiui, apie 15 proc. socialinio tinklo Twitter vartotojų yra botai.

Kaip atpažinti botą?

●       Atkreipkite dėmesį į profilio nuotrauką. Dažniausiai tai piešiniai, gamtos vaizdai, politikų ar įžymybių nuotraukos arba profilio nuotraukos neįkelta. Surasti duomenis apie profilio nuotraukos kilmę  galite pasinaudoję Google Images paieška.

●       Ilgas vartotojo vardas. Daugelio botų vartotojo vardas neįprastas, su skaičiais ar neturintis jokios prasmės.

●       Neįmantraus  turinio ar pasikartojantys įrašai ar žinutės. Botai sukurti tam, kad tam tikra tema ar grotažymė socialiniuose tinkluose taptų vyraujanti. Šiam tikslui pasiekti žinute ar įrašu pasidalinama daugybę kartų.

●       Vartotojo paskyra tuščia. Žmonių sukurtos vartotojų paskyros turi daug asmeninės informacijos, botų – nepateikiama arba pateikiama tik pagrindinė informacija.

●       Botai socialiniuose tinkluose seka kur kas daugiau žmonių negu turi sekėjų.

●        Dalinasi daugybę įrašų ir žinučių. Jei vartotojas nuolat, net naktimis dalinasi daugybe įrašų, didelė tikimybė, kad tai botas.

●       Dalinasi radikaliais politinio turinio įrašais ar žinutėmis. Dažniausiai tai ideologinės klišės, patriotiniai, militaristinio pobūdžio tekstai, prieštaraujantys vyraujančioms vertybėms ir nuostatoms.

●       Vartotojo naujienų sraute daug  stereotipinių įrašų, tokių kaip sentencijos, vaizdo įrašai su gyvūnais ir pan. Tokį turinį  botai naudoja pertraukose tarp rinkimų ar kitų aktualių įvykių.

Pasitikrinti, ar nesekate botų Twitter socialiniame tinkle, galite čia: https://botcheck.me

5. Būdai atremti propagandą

Geriausi būdai atremti propagandą:

●       Atsakinga, nepriklausoma žiniasklaida;

●       mitų dekonstrukcija ir strateginė komunikacija;

●       laisva, išsilavinusi visuomenė;

●       nuolatos lavinamas gebėjimas kritiškai vertinti informaciją;

●       nacionalinio naratyvo, istorinės atminties formavimas ir stiprinimas.

Lietuvoje veikia šauni iniciatyva Demaskuok.lt: https://www.demaskuok.lt/.

Šio projekto tikslas: suburti įvairių sričių profesionalus ir mėgėjus – nuo socialinių, humanitarinių, tiksliųjų mokslų specialistų iki žiniasklaidos, verslo, pramogų pasaulio atstovų ar jų sekėjų, kurie savo indėliu galėtų prisidėti kovoje su propaganda ir dezinformacija.

Yra ne tik troliai, bet ir elfai.

Elfai – tai aktyvūs ir pilietiški Lietuvos žmonės, atskleidžiantys Kremliaus dezinformaciją ir manipuliacijas, kovojantys su jų skleidėjais internetinėje erdvėje.

Norėtumėte tapti elfu? Daugiau apie elfų veiklą čia: https://www.demaskuok.lt/apie-elfus/

Pastebėjote propagandinio pobūdžio klaidinančią informaciją, netikras naujienas ar skleidžiamą dezinformaciją? Praneškite čia