Kaip veikia žiniasklaida?
Rašiklis galingesnis už kardą (Edward Bulwer-Lytton).
Informaciją apie įvykius pasaulyje gauname iš skirtingų žiniasklaidos priemonių – televizijos, naujienų portalų, radijo laidų. Pastaruoju metu vis populiaresniu naujienų šaltiniu tampa informacija randama internete: naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Daugeliui žmonių naujienų portalai ir socialinių tinklų naujienų srautas tampa pagrindiniu kasdieninių naujienų šaltiniu. Vartotojams socialiniuose tinkluose naujienas atrenka specialūs algoritmai. Informacija pateikiama remiantis įkeltais įrašais, komentuotomis naujienomis, paspaudimais patinka, pasidalintomis, skaitytomis naujienomis. Tradicinės žiniasklaidos priemonės naujienas perduoda garsu, vaizdu, tekstu ir yra veikiamos išorinio pasaulio reikalavimų. Informacijos suvokimą veikia ir tai kaip mes suprantame mus supantį pasaulį, kokios mūsų vertybės, išsilavinimas, auklėjimas. Visa tai veikia kokias žinias apie pasaulio įvykius gauname ir kaip jas suprantame.
Gebėjimas analizuoti ir vertinti naujienas, atskirti faktus, nuomones, prielaidas, leidžia objektyviau suvokti mus supanti pasaulį ir priimti tinkamus sprendimus. Šiame skyriuje sužinosite kaip veikia žiniasklaida, kaip suprasti ir vertinti naujienas bei kaip atpažinti ir kovoti su propaganda.
2. Naujienos
Naujiena Žurnalistikos enciklopedijoje apibrėžiama kaip naujas dalykas, kas nors nauja, kas atsitinka, lemia tą atsitikimą, ir to atsitikimo rezultatas arba pranešimas apie faktą, įvykį, nuomonę, kurie domina visuomenę. Didžiausia naujiena ta, kuri sudomina daugelį, praneša apie tai, kas žmonėms įdomu, ką žmonės naudoja kasdieninėje veikloje.
Kas tampa naujienomis?
Pasaulyje nuolatos įvyksta daugybė įvykių. Žiniasklaidos priemonėms informuoti apie juos visus neįmanoma. Įvykiai yra atrenkami. Išskiriama keletas atrankos faktorių, kokia informacija tampa naujienomis.
● Svarba – tam tikra visuomenei ypatingai svarbi informacija, tokia kaip ekonominė šalies situacija, šalies saugumas, sveikatos apsauga ir pan.;
● Žinomumas – žinomi asmenys. Visuomenės veikėjai, aktoriai, muzikantai, sportininkai dažnai tampa naujienų subjektais, nes žmones domina jų veikla ir asmeninis gyvenimas;
● Konfliktai – žmones domina konfliktinės situacijos, pradedant įžymybių skyrybomis, baigiant politikų ginčais.
● Gyvenimiškos istorijos – istorijos, sukeliančios stiprias emocijas, jungiančios žmones. Pavyzdžiui, istorijos apie sergančius vaikus, žmones, išgyvenusius gamtos katastrofą, rastus giminaičius ir pan.
● Mastas – įvykio mastas, kuo didesnis įvykyje dalyvaujančių žmonių skaičius;
● Artumas – šalyje įvykę įvykiai. Žmones domina jų aplinkoje vykstantys įvykiai arba su jų aplinka susijusios naujienos;
● Neįprastumas – neįprasti reiškiniai, pavyzdžiui, 120 metų sulaukęs žmogus. Žmonės ieško neįprastos, nekasdieninės, unikalios informacijos;
● Savalaikiškumas – tai, kas vyksta dabar, pavyzdžiui, tiesioginė transliacija iš įvykio vietos, nes žmonėms patinka būti įvykio liudininkais. Taip pat įvairių skandalingų įvykių eiga;
● Praktiškumas ir aktualumas – praktiška informacija, pavyzdžiui, receptai, automobilių priežiūra.
Kuo skiriasi žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos nuo likusios informacijos?
Žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos – savalaikės, patvirtintos, visuomenei aktualios naujienos ir informacija, už kurios patikimumą atsako nepriklausomas asmuo ar organizacija. Paryškinti terminai atskiria žiniasklaidos priemonių parengtą turinį nuo kitokios informacijos. Šios trys ypatybės būtinos žiniasklaidos priemonių parengtoms naujienoms ir yra kokybiškos naujienos požymiai.
Patvirtinimas – pateikiama yra tiksli ir tikra;
Atsakomybė – už pateiktą informaciją atsako įvardytas asmuo ar organizacija;
Nepriklausomybė – žurnalistas nepriklauso jokiai interesų grupei;
Metodiškas tikrinimas yra tai, kas skiria žurnalistiką nuo pramogos, propagandos, beletristikos ar meno. Pramogos – ir jai giminingos informacinės pramogos – daugiausia dėmesio skiria lengvajam žanrui. Propagandai atrenkami arba išgalvojami faktai, siekiant įtikinti ir manipuliuoti. Beletristikai kuriami scenarijai, kuriuose pateikiamas labiau suasmenintas tiesos suvokimas. Vienintelė žurnalistika dėmesį skiria tiksliai nustatyti tai, kas įvyko. (Kovach, 2007; vert. Sakadolskis).
Kuo skiriasi žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos, pramoginė informacija, reklama ir atsitiktinė informacija?
