Kaip veikia žiniasklaida?
| Svetainė: | VU laisvai prieinami kursai |
| Kursas: | Medijų ir informacinis raštingumas |
| Knyga: | Kaip veikia žiniasklaida? |
| Spausdino: | Svečio paskyra |
| Data: | Antradienis, 2024 balandžio 23, 16:23 |
Aprašas
Rašiklis galingesnis už kardą (Edward Bulwer-Lytton).
Informaciją apie įvykius pasaulyje gauname iš skirtingų žiniasklaidos priemonių – televizijos, naujienų portalų, radijo laidų. Pastaruoju metu vis populiaresniu naujienų šaltiniu tampa informacija randama internete: naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Daugeliui žmonių naujienų portalai ir socialinių tinklų naujienų srautas tampa pagrindiniu kasdieninių naujienų šaltiniu. Vartotojams socialiniuose tinkluose naujienas atrenka specialūs algoritmai. Informacija pateikiama remiantis įkeltais įrašais, komentuotomis naujienomis, paspaudimais patinka, pasidalintomis, skaitytomis naujienomis. Tradicinės žiniasklaidos priemonės naujienas perduoda garsu, vaizdu, tekstu ir yra veikiamos išorinio pasaulio reikalavimų. Informacijos suvokimą veikia ir tai kaip mes suprantame mus supantį pasaulį, kokios mūsų vertybės, išsilavinimas, auklėjimas. Visa tai veikia kokias žinias apie pasaulio įvykius gauname ir kaip jas suprantame.
Gebėjimas analizuoti ir vertinti naujienas, atskirti faktus, nuomones, prielaidas, leidžia objektyviau suvokti mus supanti pasaulį ir priimti tinkamus sprendimus. Šiame skyriuje sužinosite kaip veikia žiniasklaida, kaip suprasti ir vertinti naujienas bei kaip atpažinti ir kovoti su propaganda.
1. Žiniasklaida
Plunksna galingesnė už kardą (Edward Bulwer-Lytton).
Informaciją apie įvykius pasaulyje gauname iš skirtingų žiniasklaidos priemonių – televizijos, naujienų portalų, radijo laidų. Pastaruoju metu vis populiaresniu naujienų šaltiniu tampa informacija randama internete: naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Daugeliui žmonių naujienų portalai ir socialinių tinklų naujienų srautas tampa pagrindiniu kasdieninių naujienų šaltiniu. Vartotojams socialiniuose tinkluose naujienas atrenka specialūs algoritmai. Informacija pateikiama remiantis įkeltais įrašais, komentuotomis naujienomis, paspaudimais „patinka“, pasidalintomis, skaitytomis naujienomis. Tradicinės žiniasklaidos priemonės naujienas perduoda garsu, vaizdu, tekstu ir yra veikiamos išorinio pasaulio reikalavimų. Informacijos suvokimą veikia ir tai, kaip mes suprantame mus supantį pasaulį, kokios mūsų vertybės, išsilavinimas, auklėjimas. Visa tai veikia, kokias žinias apie pasaulio įvykius gauname ir kaip jas suprantame.
Gebėjimas analizuoti
ir vertinti naujienas, atskirti faktus, nuomones ir prielaidas leidžia
objektyviau suvokti mus supantį pasaulį ir priimti tinkamus sprendimus. Šiame
skyriuje sužinosite, kaip veikia žiniasklaida, kaip suprasti ir vertinti
naujienas bei kaip atpažinti ir kovoti su propaganda.
Kas yra žiniasklaida?
Žiniasklaida – organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje. Tai interneto, radijo, spaudos, televizijos publikacijos (laidos). Pagrindinis žiniasklaidos uždavinys gauti, atrinkti, interpretuoti ir skleisti informaciją. Kitaip tariant, informuoti visuomenę apie tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje.
Žiniasklaidos priemones galima skirstyti į dvi pagrindines grupes:
tradicinė žiniasklaida (laikraščiai ir žurnalai, televizija, radijas);
interneto žiniasklaida (interneto naujienų portalai).
Žiniasklaidos reguliavimas
Svarbu žinoti, kad žurnalistinę veiklą reglamentuoja šalies įstatymai bei savitvarkos institucijos, t. y. žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai veikia pagal tam tikras nustatytas teisės ir etikos normas.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ) įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Tai nuostata, jog viešosios informacijos rengėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos ir žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Pagrindinė viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija yra Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Šios komisijos veikla apima žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų profesinės veiklos etiką.
Asmens teisių apsauga renkant ir viešai skelbiant informaciją
Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo;
5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose;
6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.
2. Naujienos
Naujiena Žurnalistikos enciklopedijoje apibrėžiama kaip naujas dalykas, kas nors nauja, kas atsitinka, lemia tą atsitikimą, ir to atsitikimo rezultatas arba pranešimas apie faktą, įvykį, nuomonę, kurie domina visuomenę. Didžiausia naujiena ta, kuri sudomina daugelį, praneša apie tai, kas žmonėms įdomu, ką žmonės naudoja kasdieninėje veikloje.
Kas tampa naujienomis?
Pasaulyje nuolatos įvyksta daugybė įvykių. Žiniasklaidos priemonėms informuoti apie juos visus neįmanoma. Įvykiai yra atrenkami. Išskiriama keletas atrankos faktorių, kokia informacija tampa naujienomis.
● Svarba – tam tikra visuomenei ypatingai svarbi informacija, tokia kaip ekonominė šalies situacija, šalies saugumas, sveikatos apsauga ir pan.;
● Žinomumas – žinomi asmenys. Visuomenės veikėjai, aktoriai, muzikantai, sportininkai dažnai tampa naujienų subjektais, nes žmones domina jų veikla ir asmeninis gyvenimas;
● Konfliktai – žmones domina konfliktinės situacijos, pradedant įžymybių skyrybomis, baigiant politikų ginčais.
● Gyvenimiškos istorijos – istorijos, sukeliančios stiprias emocijas, jungiančios žmones. Pavyzdžiui, istorijos apie sergančius vaikus, žmones, išgyvenusius gamtos katastrofą, rastus giminaičius ir pan.
● Mastas – įvykio mastas, kuo didesnis įvykyje dalyvaujančių žmonių skaičius;
● Artumas – šalyje įvykę įvykiai. Žmones domina jų aplinkoje vykstantys įvykiai arba su jų aplinka susijusios naujienos;
● Neįprastumas – neįprasti reiškiniai, pavyzdžiui, 120 metų sulaukęs žmogus. Žmonės ieško neįprastos, nekasdieninės, unikalios informacijos;
● Savalaikiškumas – tai, kas vyksta dabar, pavyzdžiui, tiesioginė transliacija iš įvykio vietos, nes žmonėms patinka būti įvykio liudininkais. Taip pat įvairių skandalingų įvykių eiga;
● Praktiškumas ir aktualumas – praktiška informacija, pavyzdžiui, receptai, automobilių priežiūra.
Kuo skiriasi žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos nuo likusios informacijos?
Žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos – savalaikės, patvirtintos, visuomenei aktualios naujienos ir informacija, už kurios patikimumą atsako nepriklausomas asmuo ar organizacija. Paryškinti terminai atskiria žiniasklaidos priemonių parengtą turinį nuo kitokios informacijos. Šios trys ypatybės būtinos žiniasklaidos priemonių parengtoms naujienoms ir yra kokybiškos naujienos požymiai.
Patvirtinimas – pateikiama yra tiksli ir tikra;
Atsakomybė – už pateiktą informaciją atsako įvardytas asmuo ar organizacija;
Nepriklausomybė – žurnalistas nepriklauso jokiai interesų grupei;
Metodiškas tikrinimas yra tai, kas skiria žurnalistiką nuo pramogos, propagandos, beletristikos ar meno. Pramogos – ir jai giminingos informacinės pramogos – daugiausia dėmesio skiria lengvajam žanrui. Propagandai atrenkami arba išgalvojami faktai, siekiant įtikinti ir manipuliuoti. Beletristikai kuriami scenarijai, kuriuose pateikiamas labiau suasmenintas tiesos suvokimas. Vienintelė žurnalistika dėmesį skiria tiksliai nustatyti tai, kas įvyko. (Kovach, 2007; vert. Sakadolskis).
Kuo skiriasi žiniasklaidos priemonių parengtos naujienos, pramoginė informacija, reklama ir atsitiktinė informacija?
3. Netikros naujienos
NETIKROS NAUJIENOS – tai klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos egzistuoja daugelį amžių, tačiau pastaruoju metu jų sklaida įgijo neregėtą mastą. Šių naujienų fenomenas pasaulyje tampa vis aktualesne problema. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Norint išvengti netikrų naujienų pinklių informaciją reikia vertinti racionaliai ir kritiškai.
Netikras naujienas galima skirstyti į melagingas žinias, klaidinančią informaciją, satyrą.
● Melagingos žinios – tai išgalvotos istorijos, sufalsifikuotos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, suvaidinti įvykiai;
● Klaidinanti informacija – informacija pateikiama iškraipant kontekstą;
● Satyra – informacija remiasi aktualijomis ir naujausia informacija, tačiau nėra tiksli ir teisinga.