Medijų ir informacinis raštingumas

Paspaudimus skatinanti interneto straipsnio antraštė (skandalinga, su užuominomis ar pan.). Šis reiškinys didina netikrų naujienų sklaidą ir filtrų burbulus, taip mažindamas prieigą prie patikimos ir įvairios informacijos.

bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas) (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 2016). 

galimybė pasiekti mokslo informacijos išteklius atvirai ir nemokamai internete. Šiems ištekliams taikomos Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) atvirojo turinio licencijos, užtikrinančios teisėtą ir autorių teisių nepažeidžiantį kūrinių naudojimą.

konkretūs požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti unikalias žmogaus savybes, tokias kaip piršto atspaudas, akies rainelė, balsas, kuriais remiantis galime patvirtinti žmogaus tapatybę (Biometrinių duomenų tvarkymas elektroninėje erdvėje, 2017). 

sąmoningas, agresyvus ir pasikartojantis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama įžeisti, pažeminti, išjuokti, skleisti neteisingą ar netinkamą informaciją apie asmenį.

intelektinė izoliacija, kai medijų pasaulyje mes matome ir sąveikaujame tik su mums jau patinkančiais dalykais ir žmonėmis. 

rinkodaroje veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui; žinomas asmuo, nuomonės formuotojas, dažnai išnaudojamas kieno nors idėjų sklaidai, ypač socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas)

komunikacijos priemonė arba kanalas, informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą; medijos yra tarpasmeninės (telefonas) ir masinės (radijas, spauda, televizija; jų visuma vadinama žiniasklaida). Tarptautinių žodžių žodynas (Vilnius, 2013, p. 517)

mokslo populiarintojas, mokslo komunikatorius. (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas)

Propaganda apibrėžiama kaip filosofijos, mokslo, religijos ir kt. teorijų, idėjų tyčinis ir nuoseklus skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, manipuliuoti, skatinti tam tikrus veiksmus, kurie prisidėtų prie propagandininko siekiamų tikslų. Propaganda siekiama paveikti tikslinės grupės emocijas ir nuomonę.