Duomenų apdorojimo įrenginys:
priima duomenis, juos apdoroja pagal programą ir pateikia rezultatus.
Tai bendras visų kompiuterių
požymis, pradedant dideliais (pagal užimamą vietą) pirmaisiais kompiuteriais,
tada vadintais elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir baigiant šiuolaikiniais
asmeniniais kompiuteriais ir superkompiuteriais.
Kompiuteriai klasifikuojami
įvairiai. Pateiksime tris klasifikavimo variantus.
Pagal kartas: pirmosios
kartos (lempiniai, apie 1950 m.), antrosios (tranzistoriniai, po 1960 m.),
trečiosios (integrinių schemų, nuo 1965 m.), ketvirtosios (didelės integracijos
schemų, nuo maždaug 1975 m.) ir penktosios kartos kompiuteriai, kuriuose
tikimasi dar didesnės integracijos ir iš esmės naujų funkcinių galimybių, tokių
kaip dirbtinis intelektas ir pan.
Pagal veikimo principą:
analoginiai ir skaitmeniniai. Analoginiuose duomenų reikšmės vaizduojamos
tolydžiai kintančiais elektriniais dydžiais, skaitmeniniuose – diskrečiaisias,
paprastai dviem lygiais, atitinkančiais dvejetainį nulį ir vienetą. Šiais
laikais praktiškai visi kompiuteriai yra skaitmeniniai (diskretieji).
