Matematinė abstrakcija – figūra, sudaryta iš taškų
ir atkarpų. Atkarpos vadinamos briaunomis, taškai – viršūnėmis.
Grafo viršūnės vaizduoja objektus, o briaunos –
ryšius tarp jų. Skiriama įvairių tipų grafų: orientuotieji, jungieji,
nejungieji, cikliniai ir pan. Matematikoje yra atskira grafų teorijos sritis.
Informatikoje
grafai vaizduojami apskritimais arba taškais (vadinamais viršūnėmis),
sujungtais briaunomis arba lankais, kurie rodo tam tikrus ryšius tarp vaizduojamų
objektų.
Grafas yra veiksminga abstrakcijos priemonė
įvairiems uždaviniams spręsti. Jais išreiškiama didelė dalis kompiuteriu
apdorojamų duomenų, tad ši sąvoka labai svarbi informatikos mokslui. Grafas yra
bendresnė sąvoka nei medis: susijęs be uždarų grandinių grafas laikomas medžiu.
Tipinis grafo pavyzdys: miestų aibė ir juos jungiantys keliai.
