2. Mokslinės informacijos šaltinių tipai

Moksliniai žurnalai 

  • Publikuojami tyrėjų, dažniausiai susijusių su universitetais ar tyrimų institucijomis. 

  • Naudoja akademinę, tikslią terminologiją, remiasi empiriniais duomenimis ir ankstesniais tyrimais. 

  • Nurodo aiškią metodiką, pateikia literatūros sąrašą. 

  • Leidžia akademinės leidyklos ar profesinės asociacijos (pvz. Elsevier, Springer, Oxford University Press). 

  • Tikslas – skleisti naujas žinias ir tyrimų rezultatus. 
    Pvz.: Nature, Medicina, Informacijos mokslai. 

Mokslo populiarinimo leidiniai 

  • Aiškina mokslinius reiškinius prieinamesne kalba, pateikia kontekstą, iliustruoja tyrimų, mokslinių atradimų taikymą. 

  • Gali naudoti apibendrinimus ar supaprastinimus, todėl netinka kaip pagrindinis šaltinis akademiniam darbui. 

  • Naudingi pradiniame etape, kai siekiate suprasti naują temą ar tendenciją. 
    Pvz.: Mokslas ir gyvenimas, Spectrum, Scientific American. 

Populiarieji leidiniai 

  • Skirti plačiajai auditorijai, orientuoti į naujienos, nuomones ar pramogas. 

  • Straipsniai trumpi, dažnai neparemti šaltiniais, gali būti reklaminio pobūdžio. 

  • Galima naudoti kaip tyrimo objektą (pvz., komunikacijos, medijų ar kultūros tyrimuose), tačiau ne kaip akademinį šaltinį. 
    Pvz.: Žmonės, Moteris, The Guardian Lifestyle. 

Dokumentų tipai 

 Dokumento tipas Aprašymas Kada naudoti
 Knyga / Monografija  Išsamiai nagrinėja temą, pateikia teorinį pagrindą, apibendrina ankstesnius tyrimus.  Kai reikia teorinės bazės ar gilesnio konteksto
 Mokslinis straipsnis  Publikuotas recenzuotame žurnale, pateikia konkretaus tyrimo rezultatus.  Naujausi tyrimai, diskusijų analizė, argumentacijos pagrindas. 
 Konferencijos pranešimas  Trumpas, dar ne visapusiškai peržiūrėtas tyrimo pristatymas.  Sekti naujausias idėjas, ypač greitai kintančiose srityse (pvz. DI, biotechnologijos). 
 Enciklopedijos, žinynai, žodynai  Pateikia apibrėžimus, faktus, bazinį kontekstą.  Temos suvokimui, sąvokų tikslinimui. 
 Laikraščiai, naujienų portalai  Pateikia aktualijas, nuomones, faktinius įvykius.  Kontekstui, iliustracijoms, visuomenės reakcijai parodyti. 

 

Papildomi patikimumo vertinimo kriterijai 

  • Autorius: ar jis/ ji yra tyrėjas/-a / institucijos narys/-ė ar ekspertas/-ė srityje? 

  • Publikavimo vieta: ar žurnalas indeksuojamas „Scopus“, „Web of Science“, „DOAJ“? 

  • Citavimų skaičius: ar šis darbas turi poveikį kitiems tyrimams? 

  • Šaltinių kokybė: ar autorius/-ė remiasi naujausiais, patikimais šaltiniais? 

  • Skaidrumas: ar leidinys aiškiai nurodo recenzavimo procesą, redakcinę kolegiją, leidėją? 

! Svarbu ! Patikimas šaltinis yra toks, kuris atitinka akademinės bendruomenės standartus: turi aiškų autorių, recenzavimo procesą, patikimą leidėją ir pagrįstą turinį. Mokslinio darbo vertė tiesiogiai priklauso nuo to, kokiais šaltiniais remiamasi, todėl informacijos atranka yra viena svarbiausių akademinio raštingumo kompetencijų.