Skaitmeninių praktinių veiklų gidai (chemija)

Cheminių reakcijų tipo bei jų entalpijos nustatymas yra vienas iš svarbiausių chemijos dalyko reikalavimų. Darbas skirtas ugdyti supratimą apie endotermines ir egzotermines reakcijas, susipažinti su entalpijos bei ryšio energijos sąvokomis. Gide kalbama ir apie šių reakcijų pavyzdžius, jų nustatymą naudojantis susidarymo entalpijomis bei eksperimentiniu būdu.  

Pateikta 2 vaizdo įrašai. Pirmame kalbama apie temos teorinę dalį. Antrame rodomas eksperimentas nustatantis reakcijos pobūdį.  

Medžiagų atpažinimas bei jų savybių identifikavimas yra vienas iš svarbiausių chemijos dalyko reikalavimų. Darbas skirtas ugdyti supratimą apie amfoterines medžiagas, susipažinti su skirtingomis jų grupėmis bei jų savybėmis. Gide kalbama ir apie šių savybių nustatymą eksperimentiniu būdu.

Tirpalai tai vieni iš dažniausiai sutinkamų mišinių chemijoje. Tad juos atpažinti, bei suprasti jų sudėti ir susidarymą yra svarbu. Darbas skirtas ugdyti supratimą apie tirpalus,  bei medžiagų tirpumą. Atpažinti medžiagas kurios bus tirpios ar netirpios vandenyje.

Vienos iš svarbiausių medžiagų, aptariamų chemijos pamokų ir paskaitų metu, yra rūgštys ir bazės. Ypatingai svarbu išmokti, kokios tai medžiagos ir kokias savybes turi. Šioje medžiagoje aptariama, kas yra rūgštys ir bazės, kaip jos atpažinamos. Nurodoma, kaip naudojantis indikatoriumi galima nustatyti turimas tirpalas yra rūgštinis ar bazinis.

Oksidacijos-redukcijos reakcijos ypatingai svarbu kalbant apie medžiagų savybes. Šių reakcijų pagrindu yra lyginamos sudėtingos reakcijos lygtys, todėl svarbu žinoti, kokios tai reakcijos ir kaip jos rašomos. Šioje medžiagoje aptariama, kas yra oksidacijos-redukcijos reakcijos, kaip jos užrašomos. Nurodoma, kaip atliekamas reakcijos lygčių lyginamas. Vizualiai parodomos pavyzdinės oksidacijos-redukcijos reakcijos.    

Vienos iš svarbiausių medžiagų, aptariamų chemijos pamokų ir paskaitų metu, yra rūgštys ir bazės. Ypatingai svarbu išmokti šių medžiagų savybes, kurias galima patikrinti titravimo metu. Šioje medžiagoje aptariama, kaip teisingai titruojamos medžiagos, tuo pačiu paaiškinama kaip reikia apskaičiuoti įvairius parametrus.  

Vaizdo įraše atliekamas laboratorinis darbas, kurio metu atliekamas titravimas ir vykdomi skaičiavimai.  

Pagrindinės tiriamos reakcijos – skirtingų druskų ir jų tirpalų reakcijos su azoto rūgštimi (stebimas dujų išsiskyrimas), bario ir sidabro nitratais (stebimas nuosėdų susidarymas). Darbe yra išskiriamos trys skirtingos dalys, tiriamos susidariusių nuosėdų tirpumas azoto rūgštyje. 

Jonų mainų reakcijos – tokio tipo reakcijos, kurių metų junginiai apsikeičia sudėtinėmis dalimis. Šios reakcijos gali vykti tuomet, kai susidaro netirpus junginys, dujinis junginys ar silpnas elektrolitas. Vaizduojami 4 konkretūs reakcijų lyginimo pavyzdžiai, nurodoma, kada tokio tipo reakcijos vyksta arba nevyksta.

Dujos – viena iš medžiagų agregatinių būsenų, kuri neturi pastovios formos ir gana lengvai keičia tūrį. Jos gali būti surenkamos išstumiant vandenį arba orą. Skirtingais procesais galima gauti deguonies, vandenilio bei anglies dioksido dujas tiek laboratorijoje, tiek pramonėje. Specifiniais procesais ir reakcijomis galima atpažinti šias dujas.

Druskos hidrolizės konstanta yra vienas studijų metu skaičiuojamų dalykų. Svarbu žinoti, kaip praktiškai, laboratorinio darbo metu, galima nustatyti kintamą konstantą. Tuo pačiu metu yra nustatoma junginio pH vertė ir matoma, kaip kinta indikatoriaus spalva priklausomai nuo pH. Šioje medžiagoje aptariama, kaip laboratorinio darbo metu galima nustatyti junginių pH, druskos hidrolizės konstantą ir tuo pačiu stebėti indikatoriaus spalvų pokyčius.