2. Citavimas

Etiškas informacijos naudojimas

Išreiškiant originalų kito autoriaus tekstą (ištisą sakinį, pastraipą), autoriaus idėjas ar mintis originaliai atpasakojant, analizuojant, remiantis kitų autorių pateiktais duomenimis, yra būtina pateikti nuorodą (citavimas).

Citata – tai trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, pateikiant nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas leidžia atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. 

Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta. 

 Jeigu cituojate kito autoriaus kūrinį ar jo dalį pažodžiui, jis turi būti aiškiai išskiriamas kabutėmis arba kursyvu. 

 Cituojama turi būti tiksliai. Turi aiškiai matytis cituojamos dalies pradžia ir pabaiga. 

 Citatos išskiriamos kabutėmis arba kursyvu ir pažymimos bibliografine nuoroda/ išnaša, nurodant autoriaus vardą, pavardę, kūrinio pavadinimą ir leidimo duomenis bei puslapį, iš kurio ėmėte citatą. 

 Kabučių nereikia, jei tekstą atpasakojate ar analizuojate. Šiuo atveju tik nurodote, iš kur buvo paimti duomenys. 

 Nuorodos reikia ir tais atvejais, kai darbe naudojamos kito autoriaus parengtos schemos, diagramos, paveikslėliai, statistiniai duomenys ir pan. 

 Galima cituoti praleidžiant kito autoriaus kūrinio vietas (sakinį ar žodžius), tuomet citatoje tai reikia pažymėti ženklu <...>.