Medijų ir informacinis raštingumas

Svarbu, jog surasti informacijos šaltiniai atitiktų Jūsų nagrinėjamą temą.

Apie dokumento atitikimą nagrinėjamai temai galite spręsti atidžiai perskaitę pagrindinę informaciją apie dokumentą: antraštę, įvadą, turinį, santrauką, naudotos literatūros sąrašą. Nebūtina skaityti viso straipsnio ar visos knygos, nes pagrindiniai duomenys suteikia gana daug pirminės informacijos apie dokumento tinkamumą.

Taip pat šiuo klausimu gali padėti ir konsultuoti mokytojas, darbo vadovas, tiriamosios srities specialistas, ekspertas, bibliotekininkas.

Be tinkamumo vertinimo svarbu įvertinti informacijos patikimumą. Internete bet kuria tema galima rasti aibę įvairios informacijos, tačiau didžioji dalis nėra tinkama mokslui ar studijoms. Internete susikurti tinklalapį ir talpinti informaciją gali bet kas.

Atsiminkite, kad informacijos, rastos mokslinėse duomenų bazėse, žurnaluose ir knygose patikimumo galima netikrinti, nes tai jau atliko šių publikacijų recenzentai.

Patikimumą vertinti reikia tų publikacijų, kurios kelia abejones (pvz., rastų Google paieškos sistemoje, laikraščių ar populiariųjų žurnalų straipsnius).

Informacijos šaltinio autoriumi gali būti vienas ar keli asmenys, įvairios valstybinės ar nevalstybinės organizacijos, institucijos. Vertindami publikacijos autoriaus kompetenciją, atkreipkite dėmesį į:

• kiek laiko autorius domisi nagrinėjama tema, kokie jo pasiekimai ir ar jis/ji yra žinomas savo srityje, kokia jo reputacija; • ryšius su kitais nagrinėjamos temos autoriais, jų reputacija, kvalifikacija ir pan.;

• turimą mokslinį laipsnį, pareigas ir/ar priklausimą mokslinei institucijai, kvalifikaciją, patirtį; • ar galima rasti kitų šio autoriaus publikacijų;

• galbūt mokytojas, dėstytojas ar temos ekspertas yra minėjęs tikrinamą autorių?

• ar autorius nėra šališkas, nepateikia propagandinės ar komercinės informacijos? Tai galima nustatyti lyginant su kitais informacijos šaltiniais. Jei abejonės pasitvirtina, tokią informaciją reikia vertinti kritiškai.

Atminkite, kad knygų ir mokslinių straipsnių autoriai yra visada lengvai nustatomi ir šie duomenys pateikiami matomoje vietoje.

Paprastų žurnalų ir laikraščių straipsnių autoriai lengvai nustatomi, tačiau gali būti abejotina jų mokslinė kvalifikacija. Atsitiktinės internete publikuotos informacijos autoriai taip pat gali būti pateikiami, tačiau daugiausia abejonių kelia jų kompetencija.

Galite bandyti pasikliauti informaciją publikavusios organizacijos reputacija, tačiau tokia informacija turėtų būti vertinama itin kritiškai.

Šie duomenys taip pat suteikia nemažai informacijos apie publikuotos informacijos patikimumą (jei leidėjas yra valstybinė organizacija, gerai žinoma ir pripažinta mokslinės informacijos leidykla – informacijos vertė didėja, o nustačius nežinomą leidėją ar jo neradus – patikimumas mažėja). Vertindami šiuos duomenis, išsiaiškinkite:

• Kas yra leidėjas (valstybinė įstaiga, universiteto leidykla, komercinis leidėjas, komercinė įmonė)? Prisiminkite, kad internete galite rasti komercinės informacijos, kuri pasižymi šališkumu, nenaudingų faktų ignoravimu ir kt. Tokia informacija moksliniame darbe nėra tinkama.

• Kokias kitas knygas, publikacijas yra išleidusi ši leidykla?

• Neretai sudėtingiausia surasti internete skelbiamos informacijos leidėjus. Dažniausiai tai yra interneto svetainės administratoriai, valdytojai. Taip pat gali būti ir publikacijų autoriai. Jiems vertinti siūloma pasitelkti anksčiau aprašytus vertinimo būdus.

Sparčiai vystantis mokslui, atrandami nauji sprendimai, tobulinamos teorijos, kuriamos naujos mokslinės paradigmos ir pan. Todėl norint naudotis patikima informacija, svarbu atkreipti dėmesį, kada informacija buvo publikuota arba atnaujinta. Vertindami šį aspektą atkreipkite dėmesį į:

• išleidimo/atnaujinimo data. Jei pateikiama kelerių metų senumo data, pabandykite ieškoti naujesnių informacijos šaltinių, kurie pateiktų pastarųjų metų mokslinius duomenis. Jei datos rasti nepavyksta, šaltiniu geriau nesinaudokite, nes galite pasinaudoti pasenusiais duomenimis.

• straipsniai publikuojami greičiau nei knygos, todėl mokslinėse duomenų bazėse tikėtina rasti naujausią informaciją (jei nebuvo atidėtas publikacijos išleidimo laikas ar žurnalui nėra taikomas embargo periodas);

• Internete dažniausiai nurodoma puslapio atnaujinimo data, o tituliniame – ir puslapio sukūrimo datos; atnaujinimo data ne visada gali garantuoti, kad informacijos turinys buvo atnaujintas (galbūt buvo tvarkomas svetainės dizainas?)

• Svarbu yra nustatyti faktinės ir statistinės informacijos publikavimo datas. Jei jų nustatyti neįmanoma, tai tas pats kaip naudotis anonimine informacija.

• Jei atliekate istoriografinį tyrimą, gali reikėti tuometinės istorinės medžiagos, todėl publikavimo data įgauna kitą reikšmę (pvz., rašant apie didžiąją Amerikos krizę, bus tinkami ir 1929 m. dokumentai kaip pirminiai istoriniai šaltiniai, ir pastarųjų metų mokslininkų publikacijos apie to meto situaciją).

Literatūros sąrašai ir nuorodos dažniausiai būdingos mokslinėms publikacijoms (tai yra vienas iš mokslinių publikacijų reikalavimų). Jos gali būti naudingos dviem aspektais:

• Savaime tai nesuteikia neabejotinos vertės statuso, tačiau gali būti kaip vienas iš teigiamų rodiklių. Mokslinėse publikacijose literatūros sąrašams ir išnašoms taikomi tam tikri reikalavimai.

• Pateiktos nuorodos suteikia galimybę surasti pirminius informacijos šaltinius ir/ar pagal juos spręsti apie publikacijos kokybę. Jei abejojate publikacijos verte, patartina naudotis pirminiais informacijos šaltiniais (esant reikalui, įvertinti ir jų patikimumą), nes kuo daugiau žmonių perrašo tą pačią informaciją, tuo labiau ji praranda savo pirminę vertę, yra iškraipoma.

Šie kriterijai gana subjektyvūs, tačiau vertinant informacijos šaltinius, į juos reikia atsižvelgti. Vertindami šiuos aspektus, atsakykite į tokius klausimus:

• Kaip yra pateikiama informacija? Ar ji pateikiama logiškai ir aiškiai?

• Koks yra dokumento rašymo stilius – mokslinis ar labiau publicistinis, naudojami paprasti žodžiai, o ne terminai? • Kas yra numanomas dokumento skaitytojas – mokslininkas ar besidomintis žmogus?

• Ar matoma, jog publikacijai parengti buvo atliekamas mokslinis tyrimas? Jei taip, ar apibūdinama, kokiais autoriais ir duomenimis rėmėsi, kokie moksliniai tyrimo metodai naudoti, ar jie tinkami nagrinėjamos temos tyrinėjimui?

• Ar pateikiami faktai, skaičiai, grindžiantys teiginius? (Faktiniai duomenys turi būti pateikiami su nuorodomis, t.y. lengvai identifikuojami jų pirminiai šaltiniai).

• Ar publikacijoje nurodyti pirminiai informacijos šaltiniai yra patikimi? Ar pavyksta juos rasti? • Ar atsispindi autoriaus asmeninis požiūris, šališkumas, asmeninių (politinių, religinių, ideologinių ir kt.) įsitikinimų propagavimas?

• Ar vertinama informacija yra recenzuota?

• Ar tyrimo išvadose remiamasi moksliniais faktais, aiškiai ir logiškai pagrindžiami rezultatai?

• Ar internete pateikiama informacija įdėta organizacijos, institucijos ar asmens svetainėje?

• Ar interneto svetainėje pateiktos nuorodos yra aktyvios ir atnaujintos?

• Ar interneto svetainės grafinis apipavidalinimas, dizainas yra tinkamas nagrinėjamai temai?

• Ar informacija yra saugoma autorių teisių ir ar nurodytas tos teisės turėtojas?