5. Kaip apsaugoti privatumą ir atsakingai elgtis su asmeniniais duomenimis internete?

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas turėtų užtikrinti kiekvieno asmens duomenų apsaugą, tačiau kiekvieną dieną interneto vartotojai neatsakingai įkelia ar dalinasi savo asmenine informacija ir įvyksta šimtai duomenų vagysčių, informacijos klastojimo ir kibernetinių atakų atvejų. Kiekvienas vartotojas turėtų žinoti, kad asmens duomenų apsauga yra pirmiausia jo paties atsakomybė. Asmens duomenis reikia saugoti ir atsakingai naudoti bei atkreipti dėmesį į svarbius privatumo ir duomenų apsaugos aspektus:

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteikia „teisę būti pamirštam“, sužinoti, kokiais tikslais jūsų duomenys tvarkomi ir ar buvo perduoti tretiesiems asmenims. Jeigu jums kilo įtarimas dėl netinkamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kreipkitės į duomenų valdytoją.
Remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 12 punktu, asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 2016). Jeigu pastebėjote, kad jūsų ar kito asmens duomenys yra renkami neteisėtai ir nesąžiningai, yra perduodami tretiesiems asmenims, viešinami ar naudojami nusikalstamais tikslais, praneškite – kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kur galite pateikti skundą. Jeigu jūsų asmens duomenys netinkamai naudojami visuomenės informavimo priemonėse, pažeista jūsų garbė ir orumas ar teisė į privataus gyvenimo apsaugą, kreipkitės į Žurnalistų etikos inspektorių.
Vaikų asmens duomenų apsaugai taikomos tam tikros taisyklės ir kai kuriais atvejais reikalingas vieno iš tėvų arba teisinių globėjų sutikimas. Atkreipkite dėmesį į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo II skyriaus 6 straipsnį: kai vaikui tiesiogiai siūlomos informacinės visuomenės paslaugos, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei sutikimą pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies a punktą duoda ne jaunesnis negu 14 metų vaikas (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 1996).
Ši taisyklė taikoma ir socialiniams tinklams, ir paieškos sistemai Google. Jeigu ištrynėte savo socialinio tinklo paskyrą, tačiau vis dar randate išlikusios informacijos, susisiekite su administratoriais ir paprašykite šią informaciją pašalinti. Reguliariai tikrinkite savo socialinių medijų paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jos yra privačios.
Norėdami geriau prisiminti slaptažodžius, dažnai juos kuriame naudodami savo asmeninę informaciją ar vieną trumpą žodį, o tą patį slaptažodį naudojame skirtingose svetainėse. Tačiau toks slaptažodis nėra saugus ir jį galima gana nesunkiai „nulaužti“. Pavyzdžiui: įsivaizduokite, kad turite augintinį, vardu Jamaika. Įkeldami augintinio nuotrauką į socialinius tinklus panaudojame saitažodį #jamaika. Asmenys, bandantys įsilaužti į jūsų paskyrą, pirmiausia išbandys paprastas kombinacijas, kaip jūsų vardas ir pavardė, augintinio vardas ir amžius, jūsų pomėgiai, vaikų vardai ir gimimo datos, ir t.t. Norėdami sukurti stiprų slaptažodį, nenaudokite savo asmeninės informacijos – naudokite atsitiktinius simbolius ir skaičius, sukurkite kuo ilgesnį slaptažodį, reguliariai pasikeiskite į naują, nenaudokite to paties slaptažodžio prisijungimui į socialinius tinklus, el. paštą, internetinę bankininkystę ir t.t. Neatskleiskite asmens duomenų, slaptažodžių, prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims, draugams, nepažįstamiems, nesiųskite jų žinutėmis ar pranešimais, net jeigu ir esate prašomi. Sulaukę skambučių ar įtartinų žinučių, skatinančių atskleisti duomenis, galite blokuoti tuos asmenis socialiniuose tinkluose, pranešti socialinių tinklų administratoriams, taip pat saugokite savo įrenginius, naudokite apsaugos kodus ar pirštų antspaudų skaitytuvą, atsijunkite nuo savo paskyrų ir nesaugokite slaptažodžių interneto naršyklėje, neužrašinėkite matomose vietose, saugokite savo įrenginius nuo pašalinių asmenų. Jeigu nenorite atsiminti daugybės skirtingų slaptažodžių, galima naudotis slaptažodžių tvarkymo programomis, pavyzdžiui, 1Password, LastPass.
Nesidalinkite telefono numeriu, adresu, el. pašto adresu, gimimo data ir kitais duomenimis. Apsvarstykite, ar tikrai privalote atskleisti šiuos duomenis kurdami paskyras socialiniuose tinkluose, kokią finansinę informaciją atskleidžiate el. parduotuvei – ar tai patikimi ir oficialūs, jums žinomi tinklalapiai, užtikrinantys duomenų apsaugą?
Galite sulaukti el. laiškų iš nepažįstamų asmenų, siūlymų atskleisti savo asmens duomenis, paspausti nuorodas ar atidaryti prisegtus failus. Jeigu gaunate laišką iš jums nežinomo asmens kritiškai įvertinkite pateikiamą informaciją – asmens el. laiško adresą, ar žinote apie tą asmenį, kokiu tikslu siunčiamas laiškas, ar jūsų prašoma prisijungti, atskleisti asmeninius duomenis. Jeigu laiškas siunčiamas organizacijos, įmonės vardu, būtinai patikrinkite rekvizitus, oficialų tinklalapį ir pateikiamą informaciją. Nepamirškite, kad bankai, medicinos įstaigos, valstybinės institucijos neprašo atskleisti savo duomenų el. paštu ar telefonu, bet naudoja patikimas prisijungimo sistemas, pavyzdžiui, elektroninius valdžios vartus.
Galite pasirinkti, kokius naršymo duomenis norite ištrinti (slapukus, išsaugotus slaptažodžius, atsisiuntimų istoriją ir t.t.), ar nustatyti, kurio laikotarpio istoriją pašalinsite. Slapukai – nedideli failai, kuriuos lankoma svetainė  išsaugo jūsų kompiuteryje su jūsų sutikimu arba be sutikimo. Remiantis slapukų surinktais duomenimis galima sužinoti apie interneto vartotojo elgseną, pritaikyti interneto svetaines,  padaryti jas patogesnėmis ir pateikti tikslinę interneto reklamą. Svarbu žinoti, kad slapukų naudojimas leidžiamas tik su vartotojo sutikimu ir turi būti sudaryta galimybė bet kada išjungti slapukų naudojimą.
Šnipinėjančios programos (spyware), kompiuteriniai virusai, Trojos arkliai – kenkėjiškos programos, pateikiamos kaip naudingos ar netgi reikalingos vartotojui, – gali būti atsisiunčiamos su programine įranga arba iš tinklalapių ir slėptis kitose programose.

  • ♦ Reguliariai tikrinkite savo socialinių medijų paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jos yra privačios.

  • ♦ Atnaujinkite programinę įrangą, naudokite antivirusines programas

  • ♦ Įsitikinkite, kad tinklalapio ryšys yra saugus (SSL ryšys) .Tinklalapio adresas turi prasidėti  https://, kuriame „s“ raidė nurodo, kad ryšys yra saugus. Esant saugiam ryšiui naudodami Google Chrome matysime spynos ikoną:

  • ♦ Privatus naršymas 

Jeigu norite, kad naršyklė nekauptų duomenų apie jūsų paieškos istoriją, slapukų ir kitų failų, rinkitės privatų naršymą arba „Incognito režimą“. Vis dėlto, naršyklėje pasirinkę šį režimą, atkreipkite dėmesį, kokią informaciją apie režimą  pateikia naršyklė, nes dalis duomenų vis vien bus kaupiami, o jūs netapsite visiškai nematomi internete.

Google Chrome – „Incognito režimas“.
Mozilla Firefox – privatus naršymas.

♦ Tor tinklas – atvirojo kodo programinė įranga, kuri suteikia galimybę naršyti anonimiškai. Daugiau informacijos rasite Esaugumas puslapyje